Kandidatai į Seimą emigrantus ragina balsuoti ir šiemet tikisi didesnio jų aktyvumo, bet konkrečių pasiūlymų emigracijos problemai spręsti pateikia ne visi. Anglija.lt pasiteiravo politinių partijų atstovų, ką šie mano emigrantams svarbiais klausimais. Ar jų atsakymai įtikins balsuoti?
Į Seimą – rekordinis skaičius
Lietuvoje rinkimų į Seimą karštinė jau įsisiūbavusi, bet atrodo, jog užsienyje gyvenantys lietuviai politinių partijų agitacijų išvengia ir, kaip rodo, Anglija.lt atliktos apklausos rezultatai, balsuoti žada tik 13 proc. apklaustųjų.
Kartu su Seimo rinkimais spalio 14-ąją dieną vyks ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Šie Seimo rinkimai išsiskiria itin dideliu kandidatų skaičiumi. Šiemet rinkimuose dalyvauja 1 950 kandidatai. Vienmandatėse rinkimų apygardose užregistruoti 996 kandidatai, iš jų – 31 save išsikėlęs kandidatas. Daugiamandatėje apygardoje partijų kandidatų sąrašuose yra 1 896 kandidatai. Artėjančiuose Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų ir politinių organizacijų bei viena keturių partijų koalicija.
JK gyvenantys lietuviai užpildyti rinkėjo registracijos anketą iš pradžių galėjo iki rugsėjo 15 d., vėliau registracija buvo pratęsta. Užpildyti registracijos anketą galima iki spalio 7 d. Balsą atiduoti rinkėjai gali ambasadoje jau nuo spalio 2 d. arba balsuoti paštu. Daugiau informacijos apie registraciją: https://uk.mfa.lt/index.php?2969534156.
Išeivių balsų – tikisi
Užsienyje gyvenantys užsiregistravę rinkėjai įrašomi į Naujamiesčio vienmandatę rinkimų apygardą, kurioje yra 15 kandidatų į valdžią. Anglija.lt pasidomėjo, ką šie kandidatai mano apie emigrantams svarbius klausimus. Dauguma Anglija.lt kalbintų kandidatų agitavo, jog užsienyje gyvenantiems lietuviams Tėvynė svarbi ir dėl to turėtų balsuoti.
„Tiek Anglijoje, tiek kitose užsienio valstybėse gyvenantys lietuviai yra mūsų tautos, mūsų valstybės dalis. Net neabejoju, kad jiems rūpi Lietuva, jos ateitis, jos žmonės, visi tėvynainiai, kurie dabar siaubingai vargsta ir kenčia. Ne tik dėl materialinių nepriteklių, baisus nedarbas, bet ir dėl didelio neteisingumo, su kuriuo tenka susidurti kone kasdien valdžios įstaigose, teismų institucijose. Tai slegia visus ir gena iš gimtojo krašto. Balsuoti reikia, nes tik taip gali keisti savo krašto žmonių likimą, tik taip gali gelbėti Lietuvą“, – teigė Neringa Venckienė, politinės partijos „Drąsos kelias“ kandidatė Naujamiesčio apygardoje.
Emigrantų palaikymo tikisi ir dabartinio Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kurios kandidatūra Naujamiesčio apygardoje keliama ne pirmą kartą. „Nuolat skiriu dėmesio užsienio lietuvių bendruomenėms ir jiems svarbioms problemoms. Ir tai ne tik prieš rinkimus: praktiškai per kiekvieną vizitą užsienyje, jei tik darbotvarkė ir galimybės leidžia, susitinku su lietuvių bendruomenėmis ar bent jau su jų atstovais, ir kartu bandome spręsti opiausias problemas“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė I. Degutienė ir pridūrė mananti, kad „užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai dalyvaudami rinkimuose gali daug prisidėti prie valstybės ir visuomenės gyvenimo“.
Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) kandidatas Naujamiesčio apygardoje Dainius Petras Paukštė teigė, jog išeiviai gali padaryti įtaką rinkimų rezultatams, jei ateis balsuoti. „Iki šiol visame pasaulyje tik kokie 3–5 tūkstančiai jų ateidavo į rinkimus. Kaip ir kiekvienas kandidatas, dalyvaujantis rinkimuose, tikiuosi rinkėjų balsų, ir pirmiausia iš tų, kurie yra išvykę iš Lietuvos, bet dar tikisi sugrįžti į ją. Dešimtmetį dirbau Migracijos departamente direktoriaus pavaduotojo pareigose, todėl puikiai žinau ir Lietuvos, ir ES problemas, kurias sukuria migracijos procesai“, – tikino D. Paukštė.
Rinkėjų neabejingumo tikisi ir Miroslavas Monkevičius, partijos „Sąjunga TAIP“ kandidatas. „Tik balsavę rinkimuose ir tokiu būdu išreiškę savo nuomonę apie valstybės prioritetus ir kryptis artimiausiam laikotarpiui, gali pagrįstai kritikuoti valdžią ir jos darbus. Nebalsuojant rinkimuose leidžiama spręsti kitiems“, – teigė kandidatas.
Trūksta elektroninio balsavimo galimybės
Rinkėjai neaktyvūs, nes sąlygos balsuoti – nepatogios, o elektroninis balsavimas padidintų užsienyje gyvenančių rinkėjų aktyvumą – taip teigė kelių partijų atstovai. „Dabartinė balsavimo sistema, kai užsienio lietuviai gali balsuoti tik vienoje vienmandatėje ir tik atvykstant į ambasadas, palengvina rinkimų organizatorių darbą, bet nepateisina išvykusių tautiečių lūkesčių. Dėl to būtina el. paslaugų plėtra, kad neatsižvelgiant į gyvenamąją vietą, asmuo galėtų laisvai prisidėti prie valstybės valdymo – pradedant elektroniniu balsavimu ir baigiant siūlymų teikimu. Taip pat būtina įsteigti daugiau balsavimo vietų ten, kur gyvena daug lietuvių, prie lietuvių gausiai lankomų susibūrimo vietų, prie bendruomenių centrų, parduotuvių, maitinimo įstaigų“, – siūlė M. Monkevičius.
Jam pritarė Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka, teigiantis, jog internetinio balsavimo galimybė yra svarbi aktualija JK gyvenantiems lietuviams. „Pasisakau už balsavimo internetu įteisinimą. Visada rėmiau šią poziciją, kad bent užsienio lietuviams būtų suteikta galimybė balsuoti internetu. Tai palengvintų balsavimo procesą užsienyje gyvenantiems lietuviams ir, neabejotinai, padidintų rinkimuose dalyvaujančių žmonių kiekį. Ne vieną kartą šiuos įstatymo projektus bandėme siūlyti svarstyti plenariniuose Seimo posėdžiuose, bet dažniausiai ši mūsų iniciatyva buvo „nugesinama“ konservatorių partijos atstovų“, – dėstė A. Lydeka.
„Emigrantų partijos“ kandidatas Juozas Murauskas abejojo, ar įmanoma, kad visi JK gyvenantys rinkėjai sutilptų į ambasadą Londone. „Labai liūdina faktas, kad Vyriausioji rinkimų komisija neskyrė lėšų rinkimų reklamai užsienyje, kad tai daro šiek tiek per vėlai ir kad nėra balsavimo punktų kituose miestuose, kur lietuvių yra dideli skaičiai. Jeigu Anglijoje gyvena gal jau netoli 300 tūkst. lietuvių, tai kaip, kad ir maža dalis, sugebės sutilpti ir balsuoti ambasadoje – klausimas tegul lieka spalio 14-ajai“, – sakė J. Murauskas.
Emigracija – ir problema, ir galimybė
Portalui Anglija.lt pasidomėjus, kaip kandidatai į Seimą ruošiasi spręsti užsienio lietuviams svarbius klausimus, kandidatų į valdžią nuomonės išsiskyrė – vieniems emigracija – problema, antriems – galimybė.
N. Venckienė teigė mananti, kad „lietuviai palieka Tėvynę ne tik dėl skurdo, bedarbystės, bet ir dėl didelio neteisingumo“. Partija „Drąsos kelias“ teigia sieksianti išspręsti Lietuvos problemas per teisingumo principą. „Teisingumas yra pagrindinė visų kitų mūsų politinių siekių sąlyga. Būtent todėl, kad nebuvo paisoma teisingumo principo, Lietuva per daugiau negu du dešimtmečius taip ir nesugebėjo tapti veiksmingos demokratijos ir socialinės gerovės valstybe. Labai svarbi Lietuvos valstybės politikos dalis – vienyti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir puoselėti jų ryšius su Tėvyne. Todėl vienas svarbiausių pirmųjų „Drąsos kelias“ darbų: sugrąžinti atimtą teisę į antrąją Lietuvos pilietybę visiems jos pageidaujantiems emigrantams ir jų palikuoniams“, – pabrėžė „Drąsos kelio“ lyderė.
Dabartinio Seimo pirmininkė Irena Degutienė sutinka, kad emigracija yra sudėtingas reiškinys, tačiau ne tiek problema, kiek galimybė, kuria pasinaudojo daug Lietuvos žmonių. „Žvelgdami iš šios pusės, pamatysime, kad tai – ir galimybė sustiprinti lietuvių bendruomenę. Prisiminkime istoriją: gausi emigracija vyko ir XIX amžiaus antroje pusėje, ir po 1918 metų Nepriklausomybės paskelbimo. Tuomet emigravę žmonės vienaip ar kitaip prisidėjo prie valstybės ir Lietuvos stiprinimo. Kas grįždamas su įgyta neįkainojama patirtimi, kas siųsdamas pinigus giminėms ir artimiesiems, kas – atstovaudamas Lietuvai toje valstybėje, kurioje gyvena. Tai vyksta ir šiandien. Emigrantai nepaprastai daug prisideda ir prie Lietuvos ekonomikos gerovės, ir prie mūsų visuomeninio gyvenimo. Tad mūsų bendra užduotis: kad šie ryšiai ir šie tiltai būtų stiprūs, kad žinotume, jog jais visuomet galime vieni kitus pasiekti“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
Emigrantams reikia savo atstovų?
„Emigrantų partijos“ lyderis J. Murauskas teigė, jog jo atstovaujama partija yra „vienintelė partija, konkrečiai deklaruojanti, kad tokia masinė emigracija-evakuacija ir 20 metų Lietuvos pirmavimas pasaulyje pagal savižudybes pagaliau turi būti pripažinti tragedija Lietuvos kraštui“. J. Murauskas Anglija.lt tikino žinantis, kas yra emigracija, nes pats 10 metų praleido Čikagoje. „Mūsų komandoje dauguma patyrę emigranto duonos arba vis dar emigrantai. Nei viena kita partija ar Naujamiesčio kandidatas to pasakyti negali apie save. Natūralu, kad jie bet kada gali pasakyti tą patį, ką pasakė prieš 4 metus emigrantų išrinkta Irena Degutienė: „aš nesuprantu, kodėl žmonės išvažiuoja“. Suprantu, kad Garliavos tragedija sujaudino išeivius, tačiau jų atstovai už emigrantus nepakovos dėl ankščiau vardintų priežasčių. Emigrantams būtinai reikia savo tikrųjų atstovų“, – kritikos kitoms partijoms negailėjo J. Murauskas.
„Mūsų programoje yra nemažai siūlymų, bet siūlyčiau iš esmės, struktūriškai pažiūrėti, kas turėtų vienyti mus. Išvažiavę žmonės turi daugiau orumo ir nemėgsta būti pastumdėliais, todėl jei tik matys, kad reikalas kvepia nerimtai, tai garantuotai nieko nevyks. Jeigu išeiviai išsirinktų savo atstovus, kaip tai daro Italija, Prancūzija, Portugalija, tai, manau, Seime reikalai daug greičiau keistųsi. O dabar nesilaikant šių demokratinių sampratų, Seimo kokybė vis prastėja, nes aktyviausi žmonės išvažiavo, galima sakyti, nelieka kam kokybiškai balsuoti“, – idėjas pristatė J. Murauskas.
Emigrantų partijos atstovo teigimu, partija turi dvigubos įstatymų variantus, kurie su tam tikromis sąlygomis leistų išjudinti šitą užstrigusį reikalą. Pasak J. Murausko, norint suartinti išeivius su Lietuva, reikalinga patogi transporto infrastruktūra, o sustiprinti lietuvių judėjimą galima tik užtikrinus kokybišką aptarnavimą ambasadose ir konsulatuose.
Dviguba pilietybė – už ar prieš?
Dvigubos pilietybės klausimus svarsto ir kiti kandidatai. LSDS kandidatas D. Paukštė lietuvių emigraciją vadina „tragedija, į kurią dabartinė valdžia visiškai nereaguoja“ ir pasisako prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. „Įteisinus antrosios pilietybės turėjimo galimybę, Lietuva taptų kitoms šalims „piliečius tiekiančia“ šalimi, kaip dabar tiekia kvalifikuotą darbo jėgą ir jaunimą, t. y., valstybe, neturinčia jokios ateities. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų sąjungos ir nacionalinės koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ siekis yra visiškai priešingas dabartinėms Seimo partijoms, kurios nedaro jokių sprendimų, siekdamos gerinti gyvenimo sąlygas žmonėms Lietuvoje. Mūsų nuomone, Lietuvos piliečiai turi gyventi savo Tėvynėje ir nebūti blaškomi pasaulyje (bent jau ne tokiais mastais). Elementariai privalome daryti tai, ką daro dauguma normalių pasaulio valstybių – pirmiausia rūpintis savo piliečiais“, – teigė D. Paukštė.
Šiam požiūriui prieštarauja Liberalų sąjūdžio atstovas A. Lydeka, pasisakantis už galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę tampant kitos šalies piliečiu. Politikas prisiminė, kad 2003 metais įsigaliojęs jo iniciatyva parengtas Pilietybės įstatymas, suteikė daugiau galimybių dvigubai pilietybei, tačiau po kelių metų buvo atšauktas kaip prieštaraujantis Konstitucijai.
„Buvau priverstas jį keisti – susiaurinti galimybes dvigubai pilietybei, kaip nurodė Konstitucinis teismas. Net ir keisdamas įstatymą, ieškojau įvairiausių teisinių būdų dvigubą pilietybę išsaugoti bent kažkurioms piliečių grupėms. Įstatymas buvo priimtas 2008 metais, o kitas, apkarpytas įstatymas, priimtas 2010 metais, deja Seimas ir iš jo išbraukė mano inkorporuotas dvigubos pilietybės nuostatas. Tačiau ir dabar aktyviai dirbu, kad būtų pakeistas šis Pilietybės įstatymas, Lietuva neprarastų dalies savo piliečių, būtų išsaugotas stipresnis emocinis ryšys su Lietuva. Manau, jeigu lietuviai JK ir kitose šalyse mane aktyviai rems – pavyks ir vėl įteisinti šias dvigubos pilietybės galimybes“, – emigrantams žadėjo A. Lydeka.
Kandidatai vienmandatėje Naujamiesčio rinkimų apygardoje:
1. Vitalijus Balkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga)
2. Vytautas Bogušis (Liberalų ir centro sąjunga)
3. Liucija Borusevičienė (Partija Tvarka ir teisingumas)
4. Irena Degutienė (Tėvynės sąjunga Lietuvos krikščionys demokratai)
5. Jolanta Gaudutienė (Darbo partija)
6. Janas Jurevičius (Respublikonų partija)
7. Robertas Kasperovičius (Lietuvos žmonių partija)
8. Faustas Latėnas (Lietuvos socialdemokratų partija)
9. Arminas Lydeka (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis)
10. Miroslavas Monkevičius (Politinė partija „Sąjunga Taip“)
11. Juozas Murauskas (Emigrantų partija)
12. Dainius Petras Paukštė (Lietuvos socialdemokratų sąjunga)
13. Gediminas Pelėdžius (Demokratinė darbo ir vienybės partija)
14. Irina Rozova (Lietuvos lenkų rinkimų akcija)
15. Neringa Venckienė („Drąsos kelias“ politinė partija)
J. Terminaitė
