Nuo kitų metų Lietuvos bankas savo tinklalapyje ketina skelbti daugiau informacijos vartotojams apie mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų taikomus įkainius. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, planuojama parodyti, kaip istoriškai keitėsi tie įkainiai.
„Šiandien mūsų tinklalapyje galima rasti kiekvienos mokėjimo įstaigos taikomus įkainius mokėjimo paslaugoms, be abejo, vartotojas gali palyginti. (....). Mūsų mintis tokia, kad galėtume individualizuoti pagal kiekvieną mokėjimo paslaugas teikiantį subjektą ir tiesiog istoriškai parodyti, kaip kito tie įkainiai tam, kad vartotojas galėtų apsispręsti prieš pasirinkdamas, su kuo jis norės turėti reikalų“, - trečiadienį po Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Komiteto nariams jis pristatė atliktą tyrimą apie Lietuvoje veikiančių bankų ar jų skyrių teikiamų mokėjimo paslaugų įkainius ir jų sąsajas su teikiamų paslaugų kaštais.
Pasak V. Vasiliausko, kalbant apie atskiras mokėjimo paslaugas, didžiausi pelnai yra gaunami už elektroninius pavedimus eurais.
„Alternatyva yra, pavyzdžiui, įmonei atsidaryti sąskaitą kitoje šalyje (pas kaimynus latvius, estus yra pigesni pavedimai eurais) ir tokiu būdu taupyti. Deja, akivaizdi išvada, kad, kalbant apie eurinius pavedimus, tai ta marža yra iš tikrųjų nepagrįsta. Aišku, faktas yra ir tai, kad visos operacijos grynais yra žiauriai nuostolingos. Kalbėti čia apie vienos pusės eismą yra pakankami sudėtinga, tai yra dviejų pusių eismas - vienur uždirba, kitur neuždirba“, - pastebėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak jo, klausimas yra ir dėl ekonominio išprusimo. „Žmonės yra vis dėlto įsimylėję grynuosius pinigus. Kuo labiau plistų elektroniniai pinigai, elektroninės operacijos, bankų sąnaudos atitinkamai mažėtų ir išsiplėtus mastui mes galėtume turbūt kalbėti apie poveikį įkainiams“, - svarstė V. Vasiliauskas.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvos bankas atliko mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimą.
Pirmą kartą Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad šalies komercinių bankų pajamos praėjusiais metais su kaupu padengė su mokėjimo paslaugomis susijusias tiesiogines išlaidas. Už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą komerciniai bankai Lietuvoje pernai gavo 482 mln. litų pajamų, arba 53 mln. litų daugiau, nei patyrė tiesioginių išlaidų. Daugiausiai - 135 mln. litų - pajamų bankams generavo vietiniai kredito pervedimai litais.
Lietuvos banko mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrime dalyvavo 9 šalyje veikiantys bankai, priklausomai nuo paslaugos užimantys 76-98 proc. bankų rinkos. Šį tyrimą planuojama atlikti reguliariai.
Lietuvos bankas taip pat ketina imtis iniciatyvos palyginamąjį tyrimą atlikti kartu su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis.
