Kai naktimis termometro stulpelis vis dažniau artėja prie nulio, reikia pasirūpinti, kad namuose būtų šilta. Kol nereikia nuolat šildyti būsto, vieni kuria židinius, kiti – krosneles, kurios neužima daug vietos ir gali apšildyti nemažą plotą.
Malkų reikia nedaug
Ekonomiškų krosnelių panaudojimas – tai vienas iš efektyviausių nedidelių patalpų apšildymo būdų.
„Krosnelės labiausiai tinka mūsų klimato sąlygomis, nes degant malkoms šiluma perduodama ketaus korpusui, o vėliau ji sklinda į patalpą. Labai svarbu tai, kad krosnelei kūrenti reikia nedaug malkų ir vieną kartą jų pridėjus krosnelė kūrenasi visą naktį“, – aiškino UAB „Židinių meistrai“ vadovas Rimas Jatkauskas.
Tokia krosnele galima apšildyti ne vieną patalpą, bet ir visą butą arba nedidelį dviejų aukštų namą. Viena krosnele galima šildyti iki 200 kv. m ploto patalpas, jei ji tinkamai parinkta ir pastatyta. Krosnelė, nelygu modelis, įkaista maždaug per 10–15 minučių, o vieną kartą prikrautų malkų degimo trukmė gali siekti 12 valandų.
Griežtesni priešgaisriniai reikalavimai
Įvairių gamintojų krosnelės puikiai tinka prie šiuolaikinio interjero, užima nedaug vietos, todėl daug kas jas renkasi vietoj židinio, juolab kad ir kainuoja jos pigiau.
Krosnelės dažniausiai gaminamos iš ketaus ar metalo. Jose įmontuotos stiklo ar metalo durelės yra labai sandarios, tad nereikia jaudintis dėl dūmų.
Griežtesni priešgaisriniai reikalavimai keliami ketaus krosnelėms. Jų vidus gali būti iš ketaus arba išklotas šamoto ar vermikulito plokštėmis, kurios apsaugo pakurą nuo perkaitimo. Šiuolaikinės krosnelės gaminamos su dvigubo degimo pakuroje technologija – tai būtinas šių dienų techninis sprendimas, užtikrinantis, kad į aplinką nepatektų degimo medžiagų ir būtų garantuotas ekonomiškas malkų naudojimas.
Krosnelės gali apšildyti didelį namo plotą, jose įrengta konvekcinė oro sistema, kuri užtikrina tolygų šilumos paskirstymą patalpose. Didelis privalumas ir tai, kad krosnelės greitai prijungiamos prie dūmtraukio ir yra ekonomiškos. Jos būtinai turi būti statomos ant nedegių paviršių: skardos lakštų, keramikinių plytelių, metalo ar skardos lakštų. Maždaug 100 kv. m buto plotui apšildyti skirta krosnelė kainuoja apie 3–4 tūkst. Lt. Kokybiško židinio už tokią pat kainą nupirkti nepavyktų.
Būtina šilumos apykaita
Pasak R.Jatkausko, žmonės dažnai klausia, ar būtų galima krosnelę įrengti taip, kad vienu metu ji šildytų kelias patalpas.
„Norint vienu metu šildyti kelias patalpas, būtina pasirūpinti efektyvia šilumos apykaita. Tam reikia įmontuoti 20×35 cm dydžio groteles patalpas perskirstančios sienos viršuje. Per jas šiltas oras iš patalpos, kur įrengta krosnelė, gali patekti į gretimą. Šilumos apykaita dar efektyvednė, jei grotelės bus įmontuotos ir sienos apačioje. Jos turi būti 10×20 cm dydžio, kad šaltas oras grįžtų į krosnį pakartotiniam šildymui“, – aiškino pašnekovas.
Tokia šildymo sistema tinka ir jeigu reikia šildyti keletą patalpų skirtinguose aukštuose. Tik tada ventiliacijos grotelės įmontuojamos lubų pertvarose, kad šiltas oras patektų į viršuje esančias patalpas. „Jeigu nebūtina šildyti kurią nors patalpą, galima naudoti reguliuojamas groteles, kurias uždarius oro srovę galima sustabdyti“, – patarė R.Jatkauskas.
Kelias patalpas žemomis lubomis galima šildyti viena krosnele ir laikant duris į gretimas patalpas atviras. Tereikia krosnelę pastatyti tinkamoje vietoje.
Galima įrengti šildomąją sienelę
„Dažnai klausiama, ar prieš sujungiant krosnelę su kaminu, būtų galima išmūryti šildomąją sienelę, kad dūmai, prieš patekdami į kaminą, sušildytų ir ją. Žmonės abejoja, ar krosnelė efektyviai sušildys molinę sienelę. Lietuvoje iš pradžių šildomosios sienelės buvo mūrijamos įrengiant savos gamybos kieto kuro katilus. Šildantis krosnelėmis sienelės mūrijamos dar retai, tačiau Europoje sėkmingai tai daroma. Esmė ta, kad šildymo efektyvumas priklauso tiek nuo krosnelės, tiek ir nuo šildomosios sienelės dydžio, t. y. labai svarbu, kad ji nebūtų per didelė“, – aiškino R.Jatkauskas.
Židinių meistras pastebėjo, kad žmonės nežino paprasčiausių dalykų. Pavyzdžiui, manoma, kad šildomajai sienelei tinka tik šamotinės plytos arba kad šilumą galima išlaikyti apmūrijus krosnelę.
Pigu, tačiau nesaugu
Dažnai ginčijamasi, kas geriau: židinys ar krosnelė.
Pasak specialistų, teoriškai židinys turėtų šildyti taip pat kaip ir krosnelė, bet iš tikrųjų krosnelė šildo geriau, nes jos aušinimas oru yra geresnis. Tačiau židinys yra efektyvesnis, kai reikia apšildyti daug mažų patalpų ortakiais ir tam naudojamos turbinos. Krosnelės efektyvesnės naujuose namuose, kuriuose yra erdvios patalpos.
Europoje krosnelės populiaresnės nei židiniai, o Lenkijoje ir Rusijoje populiaresni židiniai. Lietuvoje pastaruoju metu krosnelės jau tapo populiaresnės už židinius. Priežastis labai paprasta: krosnelės pigesnės. Tačiau sumanius turguje įsigyti panaudotą ir labai pigią, pavyzdžiui, tik 800 Lt kainuojančią norvegišką krosnelę, reikia prisiminti, kad niekas gerų daiktų neišmeta. Norvegija – Šiaurės šalis, žiemą čia šaltis spusteli iki 40 laipsnių, mediniai pastatai apšildyti prastai, tad krosneles norvegai naudoja netausodami ir po kelerių metų keičia naujomis. Šioje šalyje net yra specialus įstatymas, nustatantis, kad miestuose krosneles būtina keisti kas dvejus metus, antraip nebegalioja arba labai brangsta draudimas, nes tiek laiko eksploatuota krosnelė jau yra nesaugi.
Kaip išsirinkti krosnelę
Išsiaiškinkite, kokį plotą planuojate šildyti. (Geriausiai skaičiuoti kubiniais metrais). Susiraskite savo būsto brėžinius arba nusipieškite kambarių išdėstymo planą, kad matytumėte kur ir kiek reiks įmontuoti šiltą orą praleidžiančių grotelių. Plane pažymėkite, kurioje vietoje yra kaminas, nes prie jo bus jungiama krosnelė. Krosnelę statysite gyvenamojoje patalpoje, tad pasirinkite interjerui tinkantį krosnelės dizainą. Juk ji yra ne tik techninis įrenginys, bet ir patalpos dekoro elementas. Rinkdamiesi krosnelę atkreipkite dėmesį į sertifikatus, kurie garantuoja, kad techniniame pase pateikiamas galingumas, šilumos atidavimo efektyvumas ir kitos ypatybės nurodytos teisingai.
Rapolas Tamošiūnas
