REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Klinikinio eksperimento Rusijoje metu, viena močiutė sutiko pabūti „bandomuoju triušiu“: vartoti vaistus svoriui mažinti ir nereikšti pretenzijų dėl galimai pasireikšiančių šalutinio poveikio. Galina I. Malinina kiekvieną dieną į pilvą turėdavo susileisti vaistų. „Jokių problemų, – sakė ji. – Adata plona, o dozė nedidelė“, rašo „The New York Times“.

Klinikinio eksperimento Rusijoje metu, viena močiutė sutiko pabūti „bandomuoju triušiu“: vartoti vaistus svoriui mažinti ir nereikšti pretenzijų dėl galimai pasireikšiančių šalutinio poveikio. Galina I. Malinina kiekvieną dieną į pilvą turėdavo susileisti vaistų. „Jokių problemų, – sakė ji. – Adata plona, o dozė nedidelė“, rašo „The New York Times“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmą kartą vaistai jai buvo suleisti ligoninėje ir gydytojai atidžiai stebėjo jos sveikatos būklę. Vaistai jai sukeldavo vėmimą, ir taip kiekvieną dieną – dvi savaites.

REKLAMA

„Tai nuostabu, – kalbėjo močiutė apie bandomuosius lieknėjimo vaistus, sukurtus Danijos biotechnologijos milžino „Novo Nordisk“, svoriui mažinti. – Nepaisant to, kad per metus numečiau 9 kg, tapau gyvybingesnė ir energingesnė.“

Bet kuris Rusijos gyventojas, įskaitant ir pačius gydytojus, ryžtųsi tokiems eksperimentams, nes tai vienintelis būdas jiems išbandyti šiuolaikinę sveikatos priežiūrą.

Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas noriai investuoja į darbo vietų ir modernių technologijų, susijusių su klinikiniais tyrimais, kūrimą, bei tarptautines vaistų kompanijas ragina bendradarbiauti su Rusijos pacientais.

REKLAMA
REKLAMA

Remiantis 2010 metais priimtu sveikatos priežiūros įstatymu, tam, kad nauji vaistai patektų į Rusijos rinką,  užsienio vaistų gamybos kompanijos privalo juos išbandyti su rusų gyventojais.

Ir, akivaizdu, kad tai veikia. Vaistų ir vaistinių preparatų, išbandytų su Rusijos gyventojais skaičius per pastaruosius metus gerokai išaugo. Rusijos vadovai pritarė 448 klinikiniams bandymams pirmąjį 2012 metų pusmetį, tuo tarpu praėjusiais metais, per tą patį laikotarpį buvo pritarta tik 201 bandymui.

Rusija – ne vienintelė šalis, kuri atveria duris tarptautinėms vaistų gamintojų kompanijoms. Pasak Klinikinių Tyrimų organizacijos Vašingtone viceprezidento Johno Lewiso, Singapūras, Pietų Korėja bei Kinija taip pat bando patraukti kompanijų dėmesį, kad šios klinikinius tyrimus atliktų pas juos šalyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes pastebėjome, kad dauguma vyriausybių drąsina šalyje klinikinius bandymus dėl ekonominio pagerėjimo bei sveikatos priežiūros pašalpų“, – sako jis.

Ir nors vaistų gamintojų kompanijoms tai taip pat naudinga, jos nepalaiko tokios vyriausybių motyvacijos.

Farmacijos kompanijos, tokios kaip „Bayer“, „Bristol-Myers Squibb“, „Eli Lilly“, „Novartis“, „Novo Nordisk“ ir „Pfizer“, šiuo metu darbuojasi Rusijoje, o gautus rezultatus naudoja, kad laimėtų JAV Maisto ir Vaistų valdybos pritarimą.

Bet pasitaikydavo ir keistų rezultatų. 2007 metais vienas JAV Maisto ir Vaistų valdybos atstovas rašė, kad nors kompanija ir pritarė Rusijoje išbandytiems Eli Lilly kompanijos gaminamiems vaistams nuo šizofrenijos „Zyprexa“, JAV atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad vaistai nėra veiksmingi.

REKLAMA

Kodėl tyrimų rezultatai JAV ir Rusijoje skyrėsi niekada nebuvo išsiaiškinta. Gydytojai dar ir dabar dažnai išrašo šiuos vaistui suaugusiems.

Kovo mėnesį Amerikos rizikos kapitalo firma „Domain Associates“ sutiko išvien su Rusijos vyriausybe investuoti 760 mln. dolerių į 20 JAV naujai įkurtų biotechnologijos kompanijų. Investicija siekiama padėti Rusijai perleisti vaistų vystymo ekspertizę į jos naujai atsiradusią biotechnologijos pramonę.

Šiuo metu apie 50 proc. visų klinikinių tyrimų atliekama JAV, tuo tarpu Rusijoje tik apie 5 proc.

REKLAMA

„Amerika yra “persotinta„ klinikiniais tyrimais“, – sakė prekybos grupės, skatinančios klinikinių tyrimų verslą Rusijoje, vadovė Svetlana Zavidova.

Nacionalinis Profilaktinės Medicinos centras, klinikinių tyrimų ligoninė Maskvoje, šį rudenį atliks daugybę naujų vaistų tyrimų, užsakytų Amerikos ir Europos kompanijų, neatsižvelgiant į tai, kad nuo svorio mažinimo tyrimų pacientai dažnai vemia ir sutrinka jų žarnyno veikla, o prostatos tyrimai, išbandyti su jaunais žmonėmis, sukelia galvos svaigulį ir nevalingą erekciją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vera G. Belolipetskaja yra pacientų pirmosios tyrimo stadijos metu prižiūrėtoja. Šios stadijos metu vaistai pirmą kartą, po bandymų su gyvūnais, išbandomi su žmonėmis. Minėtieji tyrimai atliekami Rusijoje, nes čia jie kainuoja kur kas pigiau nei Vakaruose, tuo tarpu savanorių, dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, netrūksta.

Neišvengiamai bandymai kartais sukelia sunkių šalutinių poveikių bei kelia pavojų savanorio sveikatai. Kartą, vienų antibiotikų tyrimo metu pacientui pasireiškė sunki alerginė reakcija. Gydytojai su didele nuostaba stebėjo savanorį, kuris dalyvavo tyrime.

REKLAMA

„Tai buvo kažkas panašaus į situaciją iš animacinio filmuko „Tomas ir Džeris“, kai kuris nors veikėjas suserga, – prisimena gydytoja V. Belolipetskaja. – Prie mano akių, ant viso paciento kūno pasirodė raudoni taškai, kurie pranyko po kelių minučių. Tai buvo siaubinga.“

Visai neseniai, 32 metų kompiuterių pardavėjas Jjevgenijus Maksimovas sėdėjo tyrimų centre ir laukė savo eilės išbandyti naujus vaistus nuo prostatos sutrikimų. Jis buvo uždarytas palatoje 24 stebėjimo valandoms, tuomet buvo išleistas ir paprašytas sugrįžti po dviejų savaičių tolimesniems tyrimams.

„Kodėl gi ne? Aš rizikuoju kiekvieną dieną“, – sakė J. Masimovas, kuriam už savanoriavimą tyrime dar ir buvo sumokėta 180 JAV dolerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų