REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai, ištyrę „kosminiu Buda“ vadinamą statulėlę, prieš Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos ekspedicijos parvežtą į Europą, patvirtino nežemišką jos kilmę.

Mokslininkai, ištyrę „kosminiu Buda“ vadinamą statulėlę, prieš Antrąjį pasaulinį karą nacistinės Vokietijos ekspedicijos parvežtą į Europą, patvirtino nežemišką jos kilmę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šios maždaug 24 cm aukščio ir 10,6 kg svorio statulėlės, dar vadinamos „geležiniu žmogumi“ , amžius yra nežinomas, tačiau dauguma specialistų linkę ją datuoti mūsų eros XVIII - X amžiais. Iš geležies luito išraižyta žmogaus figūra vaizduoja sėdintį vyrą, veikiausiai budistų dievą, kažką laikantį kairėje rankoje. Ant jo krūtinės išraižyta budistų svastika – sėkmės simbolis, kurį vėliau savo simboliu padarė Vokietijos nacionalsocialistų partija, skelbia „Space.com“.

REKLAMA

Statulėlę tyrę mokslininkai mano, kad galbūt joje pavaizduota svastika tapo paskatinimu prieš karą į Tibetą atvykusiems vokiečiams parsivežti ją į tėvynę. Mokslininkų straipsnį neseniai paskelbė žurnalas „Meteoritics & Planetary Science“.

„Kosminio Budos“ statulėlė į Vokietiją buvo atvežta 1938 - 1939 m. į Tibetą vykusios mokslinės ekspedicijos narių, sakoma pranešime. Ekspedicijai vadovavo vokiečių zoologas ir etnologas Ernstas Schäferis, kurį nacių vadovybė pasiuntė į Tibetą ieškoti Arijų rasės šaknų. Vėliau statulėlė pateko į privataus asmens rankas.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmą kartą šios statulėlės tyrimas buvo atliktas 2007 metais. Štutgarto universiteto (Vokietija) specialistai, vadovaujami  Elmaro Bucherio, išnagrinėjo penkis labai mažus statulėlės medžiagos pavyzdžius, kuriuos suteikė jos savininkas. 2009 metais ši mokslininkų grupė išprašė didesnių mėginių, paimtų iš vidinės statulėlės dalies, neužterštos žmonių prisilietimų ir aplinkos poveikio.

Cheminiai tyrimai atskleidė, kad statulėlė išskaptuota iš labai reto tipo meteorito – ataksito. Šio tipo meteoritai dažniausiai būna sudaryti iš geležies su didele nikelio priemaiša. Taip pat paaiškėjo, kad statulėlės geležies cheminė sudėtis labai panaši į Sibiro ir Mongolijos pasienyje randamų meteorito fragmentų. Pirmą kartą vadinamasis Chinga meteoritų laukas, kuriame aptikta mažiausiai 250 didelio meteorito fragmentų, buvo atrastas 1913 metais, tačiau mokslininkai mano, kad Azijos gyventojai šią iš dangaus nukritusią geležį savo dirbiniams naudojo jau gerokai anksčiau. Pasak specialistų, Chinga meteoritas į Žemę nukrito prieš 10 000 - 20 000 metų.

Archeologų teigimu, daugelis pasaulio tautų naudojo meteoritų geležį peiliams ir papuošalams gaminti. Meteoritų garbinimas žiloje senovėje buvo įprastas dalykas. Tačiau Budos ar budistų panteono dievybės atvaizdas meteorito fragmente yra unikalus, sakoma pranešime: niekur daugiau nebuvo aptikta meteoritų fragmentų, kuriuose būtų pavaizduota žmogaus figūra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų