REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo Skandinavijos bankų krizės prabėgo du dešimtmečiai ir Šiaurės šalių finansų centrai tapo patraukliu užutėkiu nukamuotiems euro zonos indėlininkams bei investuotojams, rašo „The Wall Street Journal“.

REKLAMA
REKLAMA

Reaguodami į naujus klientus iš užsienio didžiausi regiono bankai „Nordea“ bei DNB keičia verslo strategiją.

REKLAMA

„Susiduriame su naujomis aplinkybėmis, nes sulaukėme itin didelio dėmesio iš užsienio valstybių, dėl šios priežasties turime koreguoti savo veiklą“, - sako „Nordea“ atstovas Norvegijoje Torstenas Ostensenas

T. Ostensenas pastebi, kad tarptautiniai klientai verčia darbuotojus mokytis naujų kalbų ir budriau vertinti indėlininkus, kad būtų išvengta sukčiavimo bei pinigų plovimo.

Šios pastangos atsiperka su kaupu, nes augantys indėlių srautai leidžia atsiriboti nuo nestabilaus finansavimo kapitalo rinkose.

REKLAMA
REKLAMA

Per pastaruosius dvylika mėnesių indėliai ėmė plūsti ir į DNB. Itin išaugo tarptautinių indėlių skaičius, tačiau DNB vyriausias finansininkas Bjornas Erikas Naessas neatskleidė kokią augimo dalį sudarė užsienio rinkų klientai.

Skandinavijos šalių valiutos laikosi tvirtai euro atžvilgiu ir vilioja Pietų Europos investuotojus, kurie baiminasi dėl šio regiono ateities.

Švedijos ir Norvegijos bankai pelnosi iš Ispanijos bei Graikijos bankus apleidžiančių indėlininkų bei investuotojų skepticizmo euro zonos atžvilgiu. Europos centrinio banko duomenimis, birželio-liepos mėnesiais Ispanijos bankai neteko 4,7 proc. indėlių, kurių vertė siekia 1,51 trln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. Ostenseno teigimu, anksčiau bankas per mėnesį sulaukdavo vos vieno ar dviejų užklausimų iš užsienio dėl galimybės atidaryti banko sąskaitą „Nordea“ banke. Šiandien susidomėjusių skaičius išaugo iki 50 per dieną.

„Kalba eina ne apie smulkiuosius klientus, o stambius investuotojus, kai kurie jų yra vieni turtingiausių Europos gyventojų“, - sako T. Ostensenas.

Anot jo, susidomėjimas banku atsirado maždaug prieš metus. Tuo laikotarpiu ėmė kreiptis potencialūs klientai iš Vokietijos, netrukus užklausimų srautas išaugo, o tarp susidomėjusiųjų atsirado daug italų ir ispanų.

REKLAMA

Europos investuotojus sudomino ir šiaurietiški fiksuotų pajamų fondai. Per metus „Nordea“ administruojamas Švedijos fiksuotų pajamų fondas padvigubėjo ir išaugo iki 515 mln. eurų. Per tą patį laikotarpį investicijos į Norvegijos fiksuotų pajamų produktus išaugo nuo 424 mln. eurų iki 1,54 mlrd. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – investuotojai iš euro zonos šalių.

„Pasaulis skęsta skolose, tuo tarpu Švedija ir Norvegija tapo saugiomis finansų pasaulio salomis“, tvirtina „UBS Wealth Management“ valiutų analitikas Constantinas Bolzas.

REKLAMA

Jo teigimu daugelis klientų atsigręžė į Skandinaviją norėdami diversifikuoti rizikas kylančias dėl nerimo euro zonoje ir JAV. Nei Švedija nei Norvegija nepriklauso euro zonai, be to Norvegija net nėra Europos Sąjungos narė.

„Mūsų klientai itin baiminasi galimo euro zonos skilimo ir JAV pinigų spausdinimo maratono, dėl šios priežasties ir išaugo susidomėjimas Šiaurės šalimis“, - sako C. Bolzas.

Bankų analitikas Nilsas Christianas Oyenas tvirtina, kad pasitikėjimą Šiaurės bankais lemia pastarųjų glaudus ryšis su savo šalių vyriausybėmis. Pavyzdžiui, Norvegijos vyriausybei priklauso 34 proc. DNB banko akcijų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šiuo metu turtingų Europiečių prioritetas – saugumas, o ne investicinė grąža“, - sako „Nordea“ vykdantysis vadovas Christianas Clausenas.

„Nordea“ gali pasigirti investiciniu reitingu apie kurį Pietų Europos bankams telieka tik pasvajoti, todėl ieškantys patikimumo randa saugų užutėkį Šiaurės Europoje.

Prieš porą dešimtmečių Skandinavijos bankų sektorių užklupo sunki krizė, kuri tęsėsi kelis metus ir įstūmė Švediją į recesiją. Vis dėlto ilgainiui su valstybės pagalba bankų sistema buvo stabilizuota ir šiandieninis klientų pasitikėjimas leidžia atgauti anksčiau prarastą reputaciją.

REKLAMA

T. Ostenseno teigimu šiuo metu Skandinavijos bankai gali sau leisti rinktis klientus ir taupyti rinkodaros sąskaita, nes tarptautiniai klientai patys rikiuojasi į eilę.

„Nustatėme gana aukšta kartelę ir rinkdamiesi klientus galime diktuoti savo sąlygas“, tvirtina T. Ostensenas.

Anot jo, šiuo metu „Nordea“ kaip niekad dažnai atmeta pernelyg mažų ar pinigų plovimu įtariamų interesantų pageidavimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų