REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Posakis „kaimynai – likimo dovana“,  tinka ir buitine, ir geopolitine prasme. Kaimynų negalime pasirinkti, jie yra tokie, kokie yra. Kai matome besivaidijančius ar savyje užsisklendusius miestelio kaimynus, negalvojame, kad jie yra išmintingi ir padorūs. Tačiau mūsų politikai, nebendraujantys ir gadinantys santykius su kaimyninėmis valstybėmis, nori, kad į juos Vakarai žiūrėtų, kaip į kovojančiuosius priešakinėse linijose. Deja, kaip ir to miestelio mastais dažnai esame palaikomi išsišokėliais ar netgi neišmanėliais.

REKLAMA
REKLAMA

Praeitis neturi užgožti ateities

Ilga ir šlovinga mūsų tautos ir mūsų valstybingumo istorija sukaupė ne tik daugybę pergalių, bet ir nemažai netekčių bei skriaudų. Vien XX amžiuje lietuviai pergyveno tris okupacijas – lenkų, vokiečių ir sovietų. Dėl kaimynų agresijų nukentėjo mūsų kraštas ir žuvo daugybė šalies žmonių. To mes niekada nepamiršime. Panašių dalykų nepamiršta ir kitos tautos, tačiau žvelgia į ateitį. Jeigu pažiūrėsime į Europos žemėlapį, turbūt nerasime kaimynų, kurie praeitame tūkstantmetyje nebūtų tarpusavyje kariavę. Tačiau jie sugebėjo dėl praeities skriaudų nepaaukoti ateities. Sugebėjo surasti tai, kas vienija ir sukurti demokratinių valstybių bendriją – Europos Sąjungą.

REKLAMA

Mes taip pat visa tai įveiksime, jeigu žengsime susitaikymo ir santarvės keliu. Piliečiai referendume nusprendė, kad turi būti atlyginta sovietų padaryta žala šaliai ir mūsų žmonėms. Privalome gerbti šį žmonių sprendimą, tačiau turime suvokti, kad tokių sprendimų įgyvendinime turi dalyvauti ir kita pusė. Tai ne mūsų norų, o dvišalių derybų, kurios per pastaruosius dvidešimt metų niekada nebuvo pradėtos, klausimas. Dar blogiau, kai žmonių pareikštą valią bandoma paversti vidaus politikos įrankiu artėjančiuose rinkimuose. Kai užsienio politika pasitelkiama vidaus politinėms kovoms, visada nukenčia užsienio politika ir santykiai su kitomis valstybėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Užsienio politika ir tautinės mažumos

Manau, kad ir santykių atšalimas su mūsų strateginiu partneriu Lenkija prieš šios šalies parlamento rinkimus taip pat kilo dėl jau minėtų priežasčių. Ne tik lietuvių politikai daro klaidas. Tačiau mane nustebino kai kurių mūsų politikų teiginiai, jog tautinių mažumų klausimai yra tik mūsų vidaus reikalas. Kas tai – neišmanymas ar žioplumas? Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva yra prisijungusi prie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos. Tai, kad šiai konvencijai įgyvendinti būtino įstatymo priėmimą vilkina esama valdančioji dauguma, jokiu būdu neatleidžia mūsų nuo prisiimtų įsipareigojimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Na, o kai kalbame apie tautines mažumas su lenkais, neturėtume pamiršti istorinės 1994 metų mūsų valstybių Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, kurią pasirašė prezidentai Algirdas Brazauskas ir Lech Valensa. Šios sutarties 13, 14 ir 15 straipsniuose paritetiniu principu įtvirtintos mūsų tautinių mažumų teisės. Jeigu ši sutartis būtų įgyvendinta pilnai, manau ir lietuviai Lenkijoje šiandien jaustųsi geriau. Ir nebūtų galimybės radikaliems politikams prieš kiekvienus rinkimus ištraukti tautinių mažumų kortą.

REKLAMA

Socialdemokratai žino, ką daryti

Užsienio politika negali būti vienos nors ir labai patriotinės partijos nuosavybė. Jos strategija ir prioritetai suformuojami nacionaliniais susitarimais. Greta ES ir NATO, mes visada tokiuose susitarimuose įtvirtindavome ir trečiąjį lygiavertį prioritetą – gerus santykius su kaimynais. Nemanome, kad valdantieji turėjo teisę vienašališkai atsisakyti šio prioriteto ir kaišyti pagalius į geros kaimynystės santykius. Nemanome, kad vykstant ES deryboms su Rusija, Lietuva turėtų būti pagrindinė rakštis. Atvirkščiai, santykiuose su Rusija mums yra naudinga laikytis ES politikos. Taip mes tampame solidesniu partneriu.

REKLAMA

Neturėtume pamiršti, kad ir su Baltarusija mūsų santykiai yra ypatingi. Mūsų tautos daugelį šimtmečių gyveno kartu, yra susijusios ne tik draugystės, bet ir giminystės ryšiais. Ir šiandien neturėti savo politikos šios šalies atžvilgiu, atsiriboti tik dėl ten esančios politinės padėties, būtų ne tik neišmintinga, bet ir netoliaregiška. Pagaliau mes turime daug bendrų ekonominių interesų, kurių įgyvendinimas atneštų naudą abiejų valstybių žmonėms.

Po Seimo rinkimų tikimės naujos dinamikos suteikti mūsų santykiams su Lenkija. Tai neatidėliotinas uždavinys. Nesusipratimai tarp ES valstybių visada sukelia tam tikrą susirūpinimą Europos Sąjungos viduje ir tai nestiprina mūsų visų. Manau, čia galėtume panaudoti jau turimą patirtį. Šiemet buvo paskelbtas Pranešimas apie Lietuvos ir Latvijos Bendradarbiavimo perspektyvas, kurį parengė ambasadoriai N.Germanas ir A.Sarkanis. Reikėtų tokį išsamų dokumentą parengti ir dėl santykių su Lenkija. Taip pat nedelsiant turime priimti Tautinių mažumų konvenciją įgyvendinantį įstatymą ir atkurti Tautinių mažumų departamentą. Kitaip tariant, atstatyti tai, ką dabartinė valdžia suspėjo sugriauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų