Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus.
Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.
ELTA: Kokią vietą Lietuva užima Lenkijos eksporto žemėlapyje?
A. Dycha: Lietuva mūsų žemėlapyje užima antrą vietą pagal užsienio investicijų pritraukimą. Šioje srityje jūs nusileidžiate tik Švedijai.
Intensyviai plėtojami ir abiejų valstybių tarpusavio prekybos ryšiai. Pernai į Lietuvą eksportavome produkcijos už 1,9 mlrd. eurų, o importas iš Lietuvos vertinamas 1 mlrd. eurų. Pasiekėme geresnių rezultatų, nei tikėjomės.
ELTA: Taigi eksportas į Lietuvą vis didėja. Kas jį taip skatina?
A. Dycha: Pagrindinė priežastis yra akivaizdi - abi valstybės yra Europos Sąjungos rinkos dalyvės. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir nedidelis atstumas tarp mūsų, kitaip sakant, geografinis artumas.
Beje, Lietuvoje sukurtos labai geros sąlygos verslui plėtoti. Eksporto mastų padidėjimą lemia ir lenkus tenkinanti verslo, investicinė aplinka bei geri asmeniniai kontaktai. Mes esame artimi ir mūsų neskiria joks fizinis barjeras - taip galėčiau apibendrinti padidėjusio eksporto į Lietuvą priežastis.
ELTA: Ar ir kultūriniai abiejų tautų panašumai, bendra istorinė patirtis, manote, turi reikšmės verslininkų tarpusavio kontaktų tvirtumui?
A. Dycha: Manau, tai turi reikšmės. Mes vieni kitus suprantame galbūt geriau nei kiti.
ELTA: Ar įžvelgiate skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų?
A. Dycha: Nesu Latvijos ir Estijos rinkų ekspertas, tačiau, žvelgiant iš Lenkijos gyventojų perspektyvos, jūs esate įdomiausia ir artimiausia rinka. Nereikėtų pamiršti ir to, kad būtent mes turime bendrą sieną - tai yra svarbus stimulas tarpusavio prekybiniams ryšiams vystyti.
ELTA: Kaip vertinate Lenkijos ir Lietuvos ekonomikos potencialą? Ar yra rizikos, kad atsėlins kita finansinės krizės banga?
A. Dycha: Praėjusios finansinės krizės metu Lietuvą ir Lenkiją vienijo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. 2011 m. Lietuvos BVP augo 5,9 proc., deja, mes kiek atsilikome ir pasiekėme tik 5,3 proc.
Remiantis ES vertinimais, šiais metais BVP augimas mūsų taip pat nenuvils. Lenkijos ekonomikos padėtis tvirta. Tam pritaria ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, prognozuodama, jog mes ir toliau išlaikysime savo pozicijas bei teigiamą BVP augimą.
Norėčiau pažymėti, jog mes turime gana diversifikuotą ekonomiką. Be to, mūsų zlotas - lyg apsaugos tinklas nuo pavojų nestabiliais ES siaučiančios krizės užuomazgų laikais.
ELTA: Kokią ateitį prognozuotumėte ES ekonomikai?
A. Dycha: Tenka pripažinti, kad ES turi rimtų problemų. Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek ir visos ES tikslas - kartu susivienijus išspręsti iškilusias problemas.
Esama skirtingų nuomonių, kaip būtų galima susidoroti su galvos skausmą sukeliančiais iššūkiais, tačiau, mano asmenine nuomone, pasirinkę vieną ar kelis būdus, būtinai turėtumėme tai padaryti kartu.
ELTA: Ar neįžvelgiate ES apokalipsės požymių?
A. Dycha: ES nežlugs. Pažvelkime į jos istoriją - būta tiek daug krizių, tačiau visuomet viskas baigdavosi gerai.
Aš tikiuosi, netgi esu įsitikinęs, kad ir šįkart ES sugebės prisitaikyti ir išspręsti iškilusias problemas. O galbūt netgi dar daugiau - ji pati taps stipresniu ir konkurencingesniu projektu.
ELTA: Kokius svarbiausius Lenkijos ateities planus ekonomikos srityje galėtumėte išskirti?
A. Dycha: Mes labai susikoncentravę ties tuo, kas šiuo metu vyksta ES. Esame itin tampriai su ja susiję - maždaug 80 proc. produkcijos eksportuojame į sąjungos nares. Problemos tokios valstybėse kaip Vokietija, į kurią eksportuojame 25 proc. viso savo kiekio, yra ir mūsų problemos. Mes labai norime, kad reikalai euro zonoje pakryptų teigiama linkme.
Tuo pačiu metu labai stengiamės sukurti geriausias sąlygas verslininkams, norime pritraukti užsienio investicijas. Siekiame, kad būtų malonu daryti biznį Lenkijoje.
Nepamirškime ir Lietuvos – tikiu, kad dar esama nemažai potencialo tarpusavio ekonominių ryšių vystymo srityje. Manau, tarpvyriausybiniai, dvišaliai susitikimai galėtų tai palengvinti.
