REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per praėjusius penkerius metus 100 tūkst. Lietuvos gyventojų vidutiniškai teko 6,72 gaisruose žuvę žmonės. Šis rodiklis yra vienas aukščiausių tarp kitų Europos Sąjungos šalių. Lenkijoje 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 1,56 gaisruose žuvę žmonės.

REKLAMA
REKLAMA

Nesunku paskaičiuoti, kad Lietuvoje liepsnos pasiglemžė beveik penkis kartus daugiau žmonių gyvybių nei Lenkijoje. Nors praėjusiais metais 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 4 gaisruose žuvę žmonės (2010 m. – 7 žmonės), tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka vienas aukščiausių tarp kitų Europos Sąjungos šalių.

REKLAMA

Gaisrai pridaro daug žalos

Lietuvos draudikų asociacijos generalinis direktorius Andrius Romanovskis pasakojo, kad anksčiau itin aktualus klausimas buvo saugumas keliuose. „Kita problema, kuri ne ką mažiau opesnė, – gaisruose žūstantys žmonės. Visuomenė su tuo susitaikiusi ir priima kaip savaime suprantamą reiškinį. Nors gaisrų problemos greičiausia net didesnės nei avaringumo keliuose“, – pabrėžė A. Romanovskis.

Anot jo, po krizės gyvenamajame sektoriuje atsirado medžiagos, kurios nėra saugios: „Kauno plente sudegė kibininė. Gaisro priežastis – nekokybiškos medžiagos. Rezultatas – viena didžiausių draudimo išmokų per visą Lietuvos istoriją. Todėl bet kuriuo atveju manytume, kad reikia iškelti problemas. Gyvenamasis sektorius yra vienas tų, kur patiriama daugiausia žalos.“

REKLAMA
REKLAMA

Europa problemos neįžvelgia?

Lietuvoje besisvečiuojantis tarptautinės organizacijos Fire Safe Europe generalinis direktorius Bilas Dunkanas pabrėžė, kad gaisrams neskiriama pakankamai dėmesio: „Europos parlamente šie klausimai nėra prioritetiniai. Gaisrai iš viso nėra įtraukti į ES darbotvarkę, todėl šiuo metu dirbama ta linkme.“

Svečias iš užsienio pasakojo, kad Lietuva turi vos aštuonerius metus, kad įgyvendintų ES priimtas direktyvas ir sumažintų energijos suvartojimą 20 proc. Vienas iš būdų – pastatų terminė izoliacija. Kitos ES šalys jau pradėjo darbus, tačiau Lietuvoje kol kas vis dar stovima vietoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Švedų ir olandų mokslininkai patvirtino, kad iš šiuolaikinių medžiagų pastatytame pastate gaisras gali išplisti per 5 minutes, nors senesnės statybos namuose nuo ugnies pliūptelėjimo iki gaisro praeidavo apie 20 minučių. Tai reiškia, kad šiuolaikiniuose pastatuose gaisras gali išplisti net 4 kartus greičiau nei senesnės statybos objektuose.

„Šiuolaikinės medžiagos ir technologijos gali turėti funkcinių privalumų, bet gaisro atveju jos dažnai padidina temperatūrą ir ypač paspartina gaisro plitimą. Pastatų gaisro apkrova didėja, todėl liepsnos ir dūmai plinta ne tik greičiau, bet ir daug plačiau nuo gaisro židinio vietos, sukeldami pavojų visam pastatui“, – pasakojo B. Dunkanas.

Anot jo, prieš renovaciją pastatas turi būti patikrintas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų: „Paprasčiausiai reikia išsivalyti. Kartais gali prireikti iškeldinti žmones ir suteikti jiems laikiną būstą. Suprantama, tai sukeltų tam tikrų socialinių problemų. Ypač su senyvo amžiaus žmonėmis“, – pridūrė B. Dunkanas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų