Lietuvoje brangiausia šiluma yra Pakruojyje – 37,30 cento už kilovatvalandę. Kainos rekordas „Pakruojo šilumoje“ sumuštas, nes per vasarą suvartojus mažiau gamtinių dujų šilumai gaminti, išaugo dujų tiekimo mokestis. Gyventojams teks apmokėti ir šilumos tiekėjų skolas.
Laukia pribloškiančios sąskaitos
Daugelį pakruojiečių sąskaitos už šildymą rugsėjo mėnesį gali priblokšti. Praėjusią žiemą už šilumos kilovatvalandę teko mokėti mažiau, o dabar – brangiausiai šalyje.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) rugsėjo pradžioje patvirtino naujas šilumos kainas. Kai kuriuose šalies miestuose šiluma pigo, o Pakruojyje centralizuotai tiekiamos šilumos brangimo tendencija pasiekė rekordą – 37,30 cento už kilovatvalandę (su PVM).
Pastaruosius metus Pakruojyje šildymo kainos laikosi aukščiausios. Praėjusių metų lapkritį viena šilumos kilovatvalandė kainavo 32,79 cento, ir su nežymiais svyravimais kas mėnesį augo.
„Šilumos kainos perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį, o mokestis už dujas kiekvienai katilinei keičiasi kas dvi savaites“, – apie dujų kainos įtaką šildymui aiškino „Pakruojo šilumos“ direktorius Jonas Bumelis.
Nuo metų pradžios gamtinės dujos brango 22,6 procento. VKEKK duomenimis, šilumos kaina vidutiniškai padidėjo 11,4 procento. Šiuo metu vidutinė šilumos kaina yra apie 30 centų už kilovatvalandę.
Biokuras negelbsti
„Vasarą gamtinių dujų sudeginome mažiau, todėl automatiškai išauga dujų tiekimo mokestis – jis gamtinių dujų sutartyje išdėstytas metams“, – apie priežastis, rekordiškai išauginusias šilumos kainą, aiškina „Pakruojo šiluma“ direktorius Jonas Bumelis.
Šia vasarą Pakruojo centrinėje katilinėje buvo kūrenamas vienas biokuro katilas šiltam vandeniui ruošti. Gamtinės dujos buvo deginamos tik trijose mažesnėse kvartalinėse katilinėse, todėl jų suvartota gerokai mažiau.
Ekonominio efekto, deginant biokurą, pakruojiečiams atrodo dar teks ilgokai laukti, nors šilumininkai tikisi jau kitų metų šildymo sezoną pradėti rekonstravę centrinę katilinę. Joje būtų pastatytas antras galingas biokuro katilas, kurio pajėgumų pakaktų ir būstams šildyti. Šiuo metu biokuru pagaminama kiek daugiau nei 30 procentų miestui reikiamo šilumos kiekio.
„Didelių vilčių, kad pavyks gerokai sumažinti šildymo kainas, neturime. Savivaldybės Taryba leido skolintis 5 milijonus litų katilinės rekonstrukcijai. 50 procentų projekto vertės bus dengiama iš LAIF lėšų, o likusias skolintas lėšas teks vartotojams dengti“, – apie į šilumos kainas kitų metų šildymo sezono pradžioje sako „Pakruojo šilumos“ direktorius.
Janina VANSAUSKIENĖ
