Gausiausiai savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus Seimo Darbo partijos frakcijos atstovai. Iš 26 šios frakcijos narių 5 ketina siekti savivaldybių tarybų narių mandatų.
Iš 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių 4 sieks savivaldybių tarybų narių mandatų, iš 9 Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos Seime narių į savivaldą pretenduos 3.
Pagundai dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose neatsilaikė po tris opozicinei Tėvynės sąjungai ir valdančiajai Socialdemokratų partijai Seime atstovaujančius parlamentarus.
Rinkimuose balotiruosis po vieną atstovą iš valdančiųjų Pilietinės demokratijos ir Liberalų ir centro frakcijų ir opozicinės "Tvarkos ir teisingumo" (liberalų demokratų) frakcijos.
Seime pernai svarstant naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakciją, būta pasiūlymų įtraukti nuostatą, uždraudžiančią į vietinę valdžią pretenduoti Seimo nariams. Pagal tą pasiūlymą parlamentarui pirmiausia derėtų atsisakyti tautos išrinktojo mandato, tik tada jis galėtų tapti kandidatu į savivaldybės tarybą.
Tačiau šiam pasiūlymui svarstymų metu nebuvo pritarta.
Prieš ketverius metus priimtame nutarime Konstitucinis Teismas uždraudė Seimo nariams vienu metu turėti ir parlamentaro, ir savivaldybės tarybos nario mandatą, tačiau toks apribojimas nereiškia, jog Seimo nariai neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais. KT atkreipė dėmesį, kad jeigu Seimo narys dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose kaip kandidatas ir yra išrenkamas į kurią nors vietinę tarybą, "jis iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo apsispręsti, ar eiti savo ankstesnes Seimo nario pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu".
Kaip rodo praktika, beveik visi savivaldybių tarybų nariais išrinkti parlamentarai tuoj po rinkimų atsisako laimėto mandato perleisdami jį kitam partijos kolegai, kuris buvo likęs už savivaldybės tarybos durų, ir lieka Seime, tuo iš esmės apgaudami už jį balsavusius rinkėjus.
