Vismantas Žuklevičius
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Vakarų Lietuvoje ir aplink Vilkaviškį prieš milijonus metų susiformavo geoterminė anomalija. Čia 1–2 kilometrų gylyje yra karšto vandens prisisunkusios uolienos. Būtent šiuose kraštuose palankiausia plėtoti geoterminę energetiką, kuri ne tik neteršia aplinkos, bet ir yra daug pigesnė už, pavyzdžiui, dujų energetiką. Kol kas šalyje pastatyta viena geoterminė jėgainė Klaipėdoje.
Pasak UAB „Geoterma“ gamybos inžinieriaus Antano Petraičio, gyventojams atrodo, kad „mūsų jėgainė geoterminį vandenį tiekia tiesiai į gyventojų radiatorius“. „Taip tikrai nėra. 38 laipsnių karščio vanduo išgaunamas iš kilometro gylio. Apvalytas mechaniniais filtrais jis patenka į svarbiausius įrenginius – absorbcinius siurblius, kuriuose geoterminio vandens šiluma yra tarsi nuimama nuo 38 laipsnių iki 10-ies. Ta „nuimta“ energija yra tiekiama Klaipėdos miesto vandens tinklams“, – apie sudėtingą procesą pasakojo A.Petraitis.
Visas jėgainės siurbiamas geoterminis vanduo, išgavus šilumos energiją, grąžinamas vėl į gelmes. Inžinieriaus teigimu, nė lašas tokio vandens negali būti panaudotas kažkur žemės paviršiuje. Kodėl? „Yra įstatymuose apibrėžtas reikalavimas, kad visas geoterminis vanduo turi būti gražintas į tą žemės sluoksnį, iš kurio ir buvo paimtas“, – sakė A.Petraitis. Pasirodo, kad vandens grąžinimas atgal į jo „gimtuosius namus“ – ne tik sudėtingas, bet ir labai svarbus pačios jėgainės darbui. „Jėgainės darbo tempai priklauso nuo to, kiek geoterminio vandens priima žemė. Paskubinti pasisavinimo proceso negalime“, – tikino Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios jėgainės inžinierius.
Pigus šildymas
Žiemos sezono metu 40 proc. klaipėdiečių butus šildančios energijos sudaro geoterminio vandens šiluma, tačiau vis dar 60 proc. šilumos „atiteka“ deginant dujas. Nepaisant to, Klaipėdos miestas yra pavyzdinis toms savivaldybėms, kuriose taip pat galėtų veikti geoterminės jėgainės arba kitos katilinės, kūrenančios atsinaujinančių išteklių kurą. Pasak laikinai bendrovės direktoriaus pareigas einančio Edmundo Paplausko, šiuo metu už kilovatvalandę „Geotermos“ patiektos šilumos energijos AB „Klaipėdos energija“ moka 18 centų – tai 20 proc. pigiau, nei pačios „Klaipėdos energijos“ pagamintos šilumos energijos savikaina! Žvelgiant į rugpjūčio mėnesio šilumos kainų statistiką galime matyti, kad klaipėdiečiai už šilumą mokėjo mažiausiai. Vilniečiai už kilovatvalandę mokėjo 28,72 ct, šiauliečiai – 29,82 ct, kauniečiai – net 30,3 ct, o štai uostamiesčio gyventojai – pigiausiai, tik 26,84 ct už kWh.
Problemos dėl kainodaros
UAB „Geoterma“ šiais metais mini 20-ies metų veiklos sukaktį. Nors dabar bendrovė veikia be trukdžių ir, kas svarbiausia, pelningai, per kelis dešimtmečius jėgainės vadovams bei mokslininkams teko patirti ne vieną išbandymą. Jau po dvejų metų veiklos jėgainė susidūrė su nenumatyta kliūtimi, dėl kurios teko pjaustyti vamzdynus. „Vamzdžiuose, kuriais kyla geoterminis vanduo, pradėjo formuotis gamtinis gipsas. Jis tiek užaugo, kad užako vamzdžiai ir jais nebuvo galima pakelti vandens. Buvome priversti visą geoterminę trasą pjaustyti gabalais ir mechaniškai valyti gipsą“, – sakė A.Petraitis.
Išvalius vamzdyną teko sukti galvas, kaip išvengti gamtinio gipso draugijos. Šiam reikalui buvo specialiai parinktas inhibitorius. „Dabar jo nuolat dedame į geoterminį vandenį ir problemų neturime – gipsas neužkemša vamzdyno“, – pasiteisinusiu sprendimu džiaugėsi inžinierius.
Pasak laikinai jėgainės direktoriaus pareigas einančio Edmundo Paplausko, bendrovės veiklą trukdė ir tai, kad nebuvo tam tikrų įstatymų. „Tik pradėjusi dirbti įmonė buvo kaip kūdikis, išmestas į džiungles: Šilumos ūkio įstatymo nebuvo iki 2003 m., iki šiol kinta įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys šilumos supirkimą. Dėl to patyrėme daug nuostolių, – pasakojo E.Puplauskas. – esame mušti ir lupti, tačiau dabar įmonė veikia pelningai, sukaupėme daug patirties.“
Be to, jėgainė 2007 m. dėl absorbcinių šilumos siurblių gedimų ir skolų, susidariusių dėl minėtos stabilios kainodaros nebuvimo, buvo uždaryta. 2008 m. gruodį jėgainė vėl pradėjo veikti ir sėkmingai apšildo beveik pusę visų klaipėdiečių butų. Dar vienas peilio dūris „Geotermai“ gali būti jos privatizavimas, apie kurį šiomis dienomis vis dažniau užsimenama. E.Puplausko nuomone, geoterminė jėgainė yra labai svarbus Lietuvai energetikos objektas, kuris turi likti valstybės žinioje, o ne pakliūti į privatininko rankas.
Apie būtinybę jėgainę išsaugoti valstybės rankose pasisako ir Lietuvos geotermijos asociacijos Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas profesorius Saulius Šliaupa. Pasak jo, pirminis jėgainės tikslas buvo ne pelnas, o noras išmokti panaudoti geoterminės anomalijos šilumą. Vargu ar privatizavus jėgainę pelno siekiantiems juridiniams asmenims bus įdomu spręsti geologinius ir techninius klausimus, kryptingai bendradarbiauti su gamtos mokslų specialistais.
Vandenį naudos sanatorijose
Pasak S. Šliaupos, ne tik Vakarų Lietuvos ar Vilkaviškio gyventojai galėtų naudotis geotermine šiluma. „Geoterminę energiją galime paimti ir iš 10–20 m gylio gręžinių. Net ir vieno metro gylyje galime iškasti tranšėjas, išvedžioti specialius gyvatukus ir energijos užteks individualaus namo ar net didelio objekto šildymui, – dėstė profesorius. – Žinoma, tiek daug šilumos, kaip iš gilesnių sluoksnių Vakarų Lietuvoje ar Vilkaviškyje, nepaimsime, tačiau sekliąją geotermiją galime plėtoti visoje Lietuvoje.“
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas didžiuojasi Klaipėdos miestu, nes jis nepriklausomas nuo vieno energijos šaltinio. „Be „Klaipėdos energijos“, turime medienos perdirbimo įmones bei „Geotermą“. Ateityje būsime pirmieji, kurie elektrą gaminsime degindami atliekas. Kuomet atliekų deginimo gamykla startuos, Klaipėdoje apie pusė būsto šildymui reikiamos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, miesto taryba šiais metais pritarė ir biokatilo statyboms uostamiestyje“, – atsinaujinančios energijos panaudojimu Klaipėdoje džiaugėsi A.Šulcas.
Įdomu tai, kad geoterminis vanduo gali būti panaudojamas ne tik šilumai išgauti, bet ir elektrai gaminti (gilesniuose sluoksniuose yra 120 laipsnių karščio vanduo – tai jau gilioji geotermija) ar gydymo tikslais („Geotermos“ gręžiniuose išgaunamas labai druskingas vanduo – 95 g/l, kuris gali būti naudojamas sanatorijose ar kitiems balneologiniams tyrimams). UAB „Geoterma“ kartu su Klaipėdos mokslų ir technologijų parku yra parengusi kelis perspektyvius verslo planus: „Geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais“ bei „Geoterminių resursų panaudojimas viešojo baseino infrastruktūrai“.
Vakarų Lietuvoje ir aplink Vilkaviškį prieš milijonus metų susiformavo geoterminė anomalija. Čia 1–2 kilometrų gylyje yra karšto vandens prisisunkusios uolienos. Būtent šiuose kraštuose palankiausia plėtoti geoterminę energetiką, kuri ne tik neteršia aplinkos, bet ir yra daug pigesnė už, pavyzdžiui, dujų energetiką. Kol kas šalyje pastatyta viena geoterminė jėgainė Klaipėdoje.
Pasak UAB „Geoterma“ gamybos inžinieriaus Antano Petraičio, gyventojams atrodo, kad „mūsų jėgainė geoterminį vandenį tiekia tiesiai į gyventojų radiatorius“. „Taip tikrai nėra. 38 laipsnių karščio vanduo išgaunamas iš kilometro gylio. Apvalytas mechaniniais filtrais jis patenka į svarbiausius įrenginius – absorbcinius siurblius, kuriuose geoterminio vandens šiluma yra tarsi nuimama nuo 38 laipsnių iki 10-ies. Ta „nuimta“ energija yra tiekiama Klaipėdos miesto vandens tinklams“, – apie sudėtingą procesą pasakojo A.Petraitis.
Visas jėgainės siurbiamas geoterminis vanduo, išgavus šilumos energiją, grąžinamas vėl į gelmes. Inžinieriaus teigimu, nė lašas tokio vandens negali būti panaudotas kažkur žemės paviršiuje. Kodėl? „Yra įstatymuose apibrėžtas reikalavimas, kad visas geoterminis vanduo turi būti gražintas į tą žemės sluoksnį, iš kurio ir buvo paimtas“, – sakė A.Petraitis. Pasirodo, kad vandens grąžinimas atgal į jo „gimtuosius namus“ – ne tik sudėtingas, bet ir labai svarbus pačios jėgainės darbui. „Jėgainės darbo tempai priklauso nuo to, kiek geoterminio vandens priima žemė. Paskubinti pasisavinimo proceso negalime“, – tikino Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios jėgainės inžinierius.
Pigus šildymas
Žiemos sezono metu 40 proc. klaipėdiečių butus šildančios energijos sudaro geoterminio vandens šiluma, tačiau vis dar 60 proc. šilumos „atiteka“ deginant dujas. Nepaisant to, Klaipėdos miestas yra pavyzdinis toms savivaldybėms, kuriose taip pat galėtų veikti geoterminės jėgainės arba kitos katilinės, kūrenančios atsinaujinančių išteklių kurą. Pasak laikinai bendrovės direktoriaus pareigas einančio Edmundo Paplausko, šiuo metu už kilovatvalandę „Geotermos“ patiektos šilumos energijos AB „Klaipėdos energija“ moka 18 centų – tai 20 proc. pigiau, nei pačios „Klaipėdos energijos“ pagamintos šilumos energijos savikaina! Žvelgiant į rugpjūčio mėnesio šilumos kainų statistiką galime matyti, kad klaipėdiečiai už šilumą mokėjo mažiausiai. Vilniečiai už kilovatvalandę mokėjo 28,72 ct, šiauliečiai – 29,82 ct, kauniečiai – net 30,3 ct, o štai uostamiesčio gyventojai – pigiausiai, tik 26,84 ct už kWh.
Problemos dėl kainodaros
UAB „Geoterma“ šiais metais mini 20-ies metų veiklos sukaktį. Nors dabar bendrovė veikia be trukdžių ir, kas svarbiausia, pelningai, per kelis dešimtmečius jėgainės vadovams bei mokslininkams teko patirti ne vieną išbandymą. Jau po dvejų metų veiklos jėgainė susidūrė su nenumatyta kliūtimi, dėl kurios teko pjaustyti vamzdynus. „Vamzdžiuose, kuriais kyla geoterminis vanduo, pradėjo formuotis gamtinis gipsas. Jis tiek užaugo, kad užako vamzdžiai ir jais nebuvo galima pakelti vandens. Buvome priversti visą geoterminę trasą pjaustyti gabalais ir mechaniškai valyti gipsą“, – sakė A.Petraitis.
Išvalius vamzdyną teko sukti galvas, kaip išvengti gamtinio gipso draugijos. Šiam reikalui buvo specialiai parinktas inhibitorius. „Dabar jo nuolat dedame į geoterminį vandenį ir problemų neturime – gipsas neužkemša vamzdyno“, – pasiteisinusiu sprendimu džiaugėsi inžinierius.
Pasak laikinai jėgainės direktoriaus pareigas einančio Edmundo Paplausko, bendrovės veiklą trukdė ir tai, kad nebuvo tam tikrų įstatymų. „Tik pradėjusi dirbti įmonė buvo kaip kūdikis, išmestas į džiungles: Šilumos ūkio įstatymo nebuvo iki 2003 m., iki šiol kinta įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys šilumos supirkimą. Dėl to patyrėme daug nuostolių, – pasakojo E.Puplauskas. – esame mušti ir lupti, tačiau dabar įmonė veikia pelningai, sukaupėme daug patirties.“
Be to, jėgainė 2007 m. dėl absorbcinių šilumos siurblių gedimų ir skolų, susidariusių dėl minėtos stabilios kainodaros nebuvimo, buvo uždaryta. 2008 m. gruodį jėgainė vėl pradėjo veikti ir sėkmingai apšildo beveik pusę visų klaipėdiečių butų. Dar vienas peilio dūris „Geotermai“ gali būti jos privatizavimas, apie kurį šiomis dienomis vis dažniau užsimenama. E.Puplausko nuomone, geoterminė jėgainė yra labai svarbus Lietuvai energetikos objektas, kuris turi likti valstybės žinioje, o ne pakliūti į privatininko rankas.
Apie būtinybę jėgainę išsaugoti valstybės rankose pasisako ir Lietuvos geotermijos asociacijos Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas profesorius Saulius Šliaupa. Pasak jo, pirminis jėgainės tikslas buvo ne pelnas, o noras išmokti panaudoti geoterminės anomalijos šilumą. Vargu ar privatizavus jėgainę pelno siekiantiems juridiniams asmenims bus įdomu spręsti geologinius ir techninius klausimus, kryptingai bendradarbiauti su gamtos mokslų specialistais.
Vandenį naudos sanatorijose
Pasak S. Šliaupos, ne tik Vakarų Lietuvos ar Vilkaviškio gyventojai galėtų naudotis geotermine šiluma. „Geoterminę energiją galime paimti ir iš 10–20 m gylio gręžinių. Net ir vieno metro gylyje galime iškasti tranšėjas, išvedžioti specialius gyvatukus ir energijos užteks individualaus namo ar net didelio objekto šildymui, – dėstė profesorius. – Žinoma, tiek daug šilumos, kaip iš gilesnių sluoksnių Vakarų Lietuvoje ar Vilkaviškyje, nepaimsime, tačiau sekliąją geotermiją galime plėtoti visoje Lietuvoje.“
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas didžiuojasi Klaipėdos miestu, nes jis nepriklausomas nuo vieno energijos šaltinio. „Be „Klaipėdos energijos“, turime medienos perdirbimo įmones bei „Geotermą“. Ateityje būsime pirmieji, kurie elektrą gaminsime degindami atliekas. Kuomet atliekų deginimo gamykla startuos, Klaipėdoje apie pusė būsto šildymui reikiamos energijos bus gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, miesto taryba šiais metais pritarė ir biokatilo statyboms uostamiestyje“, – atsinaujinančios energijos panaudojimu Klaipėdoje džiaugėsi A.Šulcas.
Įdomu tai, kad geoterminis vanduo gali būti panaudojamas ne tik šilumai išgauti, bet ir elektrai gaminti (gilesniuose sluoksniuose yra 120 laipsnių karščio vanduo – tai jau gilioji geotermija) ar gydymo tikslais („Geotermos“ gręžiniuose išgaunamas labai druskingas vanduo – 95 g/l, kuris gali būti naudojamas sanatorijose ar kitiems balneologiniams tyrimams). UAB „Geoterma“ kartu su Klaipėdos mokslų ir technologijų parku yra parengusi kelis perspektyvius verslo planus: „Geoterminio vandens pritaikymas gydymo tikslais“ bei „Geoterminių resursų panaudojimas viešojo baseino infrastruktūrai“.
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą