Rūta Levickaitė
2012.09.10 10:02
Kodėl brangsta bankų paslaugos? (SXC nuotr.)

Kodėl brangsta bankų paslaugos? (SXC nuotr.)

Brangsta ne tik pinigų išgryninimas iš bankomatų, bet ir apmokestinamos klientų sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortelėmis. Kas lemia šiuos pokyčius?

Pritaiko nebe fiksuotą, o kintamą mokestį

Lietuvoje egzistuoja plati įvairovė bankinių paslaugų įkainių. Kai kurie jų skiriasi net keletą kartų. Atidžiai panagrinėjus Lietuvos banko viešai skelbiamą bankų įkainių lentelę, matyti, kad mažiausią įkainį pinigų išmokėjimui banko skyriuje taiko Medicinos bankas (0,00 Lt arba 0,5 proc. nuo sumos), didžiausią (0,80 proc. arba mažiausiai 5 litus) – „Swedbank“ ir SEB. Likusieji bankai pritaikę 0,60–0,70 proc. įkainius.

Pinigų išgryninimas daugelyje bankomatų įkainotas simboliniu 1 litu. Išimtis taiko „Swedbank“, ir „Citadele“, nustatę, kad tokia paslauga klientams, išgryninantiems sumą iki 5 tūkst. litų, nekainuoja nieko. Kiekvienas papildomas tūkstantis įkainotas 4 litais.

REKLAMA

Bankas SEB, iki liepos taikęs 1 lito įkainį (sumai iki 30 tūkst.), šį mokestį pakoregavo. Nuo liepos už pinigų išgryninimą bankomatuose jau prašomas 0,4 proc. (mažiausiai 1 lito) mokestis nuo sumos. Norintiems išgryninti didesnę nei 30 tūkst. litų sumą, taikomas nebe 0,6, o 0,8 proc. mokestis. Tai reiškia, kad išgryninti papildomą 1 tūkst. litų kainuoja nebe 6, o 8 litus.

Nuo liepos bankas taip pat pradėjo taikyti 1 lito mėnesinį mokestį sąskaitoms, kurios nėra susietos su mokėjimo kortelėmis. Taigi kelių sąskaitų turėjimas vienoje kortelėje klientui per metus atsieina papildomus 12 litų.

Nuo spalio naujus mokesčius klientams žada įvesti ir bankas DNB. Šio banko klientų sąskaitos, kuriose atliekama operacijų suma neviršys 700 litų, bus apmokestintos 1 lito mėnesiniu mokesčiu.

Įmokos už paslaugas bankų skyriuose svyruoja nuo 80 centų iki 5 litų. Pigiausiai tokią paslaugą iš bankų teikia „Danske“ (0,80 Lt), brangiausiai – SEB (5 Lt) ir DNB (4 Lt). Tokia pati paslauga, mokant internetu, visuose Lietuvos bankuose neviršija 1 lito mokesčio.

Tai tik keletas pavyzdžių, kaip savo paslaugas yra įkainoję Lietuvoje veikiantys bankai ir kaip dalis jų pastaruoju metu koregavo bankinių operacijų įkainius. „Balsas.lt Savaitė“ pabandė išsiaiškinti, kas lemia tokius pokyčius ir ko vartotojai turėtų tikėtis ateityje.

REKLAMA

Rengia vartotojus elektroniniams pinigams

Anot asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, tendencija bankų sektoriuje aiški – bankai kelia savo paslaugų įkainius, skatindami klientus naudotis tokiais bankininkystės įrankiais, kurie reikalauja mažesnių išlaidų.

„Bankai nori vartotojus švelniai pastūmėti į elektroninę bankininkystę. Jie nori kuo mažiau grynųjų, todėl įkainius reguliuodami ragins vartotojus eiti ne prie grynųjų atsiskaitymų. Vartotojams reikėtų tam nusiteikti“, – sakė K. Kupšys.

„Bankai yra griežtai reguliuojami, iš jų reikalaujama pajamų ir pelningos veiklos, kapitalo didinimo, todėl jie neturi kitos išeities kaip tik įsiūlyti klientams pigesnes paslaugas, kurios leidžia sutaupyti klientams, o bankams uždirbti“, – priežastis, kodėl bankai brangina dalį savo paslaugų, o kitas atpigina, aiškino Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.

Jis pabrėžė, kad reguliuoti bankų įkainius draudžia ES teisės aktai ir tvirtino, kad geriausiai šią problemą sprendžia natūrali konkurencija.

Bankus reguliuoti ar palikti savieigai?

„Reguliavimas pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus yra iš esmės uždraustas, institucijos tiesiogiai negali riboti jokių įkainių, kad ir kaip jie nepatiktų. Gali būti įvedami tik tam tikri principai netiesioginio reguliavimo, tačiau, manau, kad šitą klausimą geriausiai išsprendžia konkurencija“, – dėstė S. Kropas.

REKLAMA

„Bankus vis dėlto reguliuoja ir valstybės institucijos, jie nėra palikti savieigai, – S. Kropui pritarė ir K. Kupšys. – Jie galbūt galų gale atkreips dėmesį ir į valdžios raginimus, ir į vartotojų lūkesčius ir populiariausias paslaugas pradės piginti [..] Priešingu atveju, jie patys kastų duobę po savo verslu. Tai nėra tuščias grasinimas, tai yra labai reali grėsmė. Jeigu bankų įkainiai liks tokie sąlyginai aukšti kokie yra dabar , tai vartotojai bus vis labiau linkę naudotis alternatyviomis sistemomis“.

Griežtas reguliavimas, anot asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus, bankų sektoriuje iškreiptų konkurencines sąlygas, bankai galimai pradėtų ieškoti būdų reguliavimui apeiti.

„Reikėtų šiek tiek kantrybės, palaukti, kol natūrali konkurencija kartu su švelniais kryptingais valdžios veiksmais privers bankus bendrai mažinti visus šiuos įkainius“, – patarė K. Kupšys. Jis vylėsi, kad didėjanti konkurencija ir kylantis žmonių sąmoningumas ateityje bankų įkainius neišvengiamai mažins.

„Manau, kad Lietuvoje mes dar trupučiuką santykinai per daug mokame. Jeigu mes sumokame keliasdešimt milijonų litų per mėnesį vien tik bankų komisinių, galime drąsiai sakyti, kad šitie pinigai mažina Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. Tai yra rimta suma“, – apibendrindamas kalbėjo K. Kupšys.

REKLAMA

Kitų šalių praktika

Anot K. Kupšio, bankų taikomos sistemos komisiniams mokesčiams įvairiose šalyse skiriasi, todėl būtų galima rasti ir tokių, kurios panašios į Lietuvą, ir kurios skiriasi.

„Geras pavyzdys, į kurį galėtų lygiuotis Lietuvos bankininkystė, yra Didžioji Britanija. Lietuvaičiai, po ilgesnio laiko grįžę į gimtinę, sužino, kad už pinigų įnešimą į sąskaitą jie turėtų Lietuvos bankams mokėti 1,4 Lt. Jie nesuvokia šitokio plėšikavimo, nesuprantamas yra pats mokesčio dydis ir logika. Didžiojoje Britanijoje už pinigų įnešimą į sąskaitą niekada nereikėjo ir nereikia mokėti“, – vieną iš pavyzdžių pateikė pašnekovas.

Jis taip pat prisiminė vieną atvejį Amerikoje, kuomet „Bank of America“ pabandė įvesti nedidelį kelių dolerių mokestį už kortelių sąskaitas. „Vartotojai supyko, pradėjo tą banką ignoruoti ir jis turėjo savo planų atsisakyti“, – sakė K. Kupšys.

TIK FAKTAI:

– 2012 metų II ketvirčio pabaigoje, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, iš viso 10 Lietuvoje veikiančių bankų buvo išdavę 3, 687 mln. mokėjimo kortelių. Iš jų beveik 2 mln. (1, 839 mln.) priklausė „Swedbank“. Antras po jo buvo bankas SEB, klientams išdavęs kiek daugiau nei 994 tūkst. mokėjimo kortelių. Per 500 tūkst. tokių kortelių klientams išdalijo bankas DNB.

REKLAMA

– Tuo pačiu laikotarpiu visas Lietuvos bankinis sektorius turėjo 3,672 mln. klientų. Tai reiškia, kad 14,8 tūkst. jų buvo išduota daugiau nei po vieną kortelę.

– 2012 metų II ketvirčio pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 1 307 bankomatai. Daugiausiai jų turėjo „Swedbank“ (492) ir SEB (369). Bankai „Citadele“, „Danske“, Ūkio bankas, „Nordea“ ir Šiaulių bankas dalijosi bendru 269 bankomatų tinklu.

– Kaip rodo statistika, didžioji dalis banko mokėjimo kortelių naudotojų (3,607 mln.) buvo užsiregistravę ir internetinėje bankininkystėje.

lt
2012-09-10 10:57:04
nereikia laikyti Lietuvos bankuose pinigu ,nes kitose eropos salyse nera jokiu mokesciu uz mokejimus.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Tomas J. 2012-09-10 12:28:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Liaudies išmintis byloja: Jei su bankais prasidėsi, tai tiktai bėdos turėsi.
Nuo savęs galiu pridurti: nelaikykit pinigų bankuose, ir nereiks jaudintis. Nesu jokio banko indėlininkas, neturiu jokios mokėjimo kortelės ir vargo nematau. Algą imu grynais. Kai Julius Niedvaras dirbo “SEB Vilniaus banke”, gaudavo 120000 Lt algą, t.y. 2,5 karto daugiau nei JAV prezidentas. Iš kur tokie pinigai? Iš jūsų, mieli indėlininkai... Beje, po 1990 m. Lietuvoje subankrutavo jau apie 20 bankų. Gaisruose tiek pinigų neprapuolė kiek bankuose. Jei kas vers mane tapti banko klientu - tą paduosiu į teismą. Sako, SNORE dingo virš TRIJŲ MILIJARDŲ litų. Aš ramus - mano pinigų ten nėra. Kokiame banke taip beatsitiktų – aš liksiu ramus - mano pinigų ten nėra. Jūs taip pat galite pasiekti tokią būseną: reikalaukite iš savo darbdavio, kad algą mokėtų grynais. Jūs turite tokią teisę!
Gryni pinigai - teisėta atsiskaitymo priemonė.

   ATSAKYTI
lt 2012-09-10 10:57:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
nereikia laikyti Lietuvos bankuose pinigu ,nes kitose eropos salyse nera jokiu mokesciu uz mokejimus.   ATSAKYTI
LT 2012-09-12 05:15:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kad nėra Lietuvos bankų -švedų ir t.t  
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Gynybos ekspertas sužavėtas: merginas šaukti į kariuomenę – puikus sumanymas
DABAR RODOMA
Kruvinos Velykos Panevėžyje: mirus porai 13-metė liko našlaite
DABAR RODOMA
Tragiškos Velykos turistų rojuje: žuvo 215 žmonės, nugriaudėjo aštuoni sprogimai
DABAR RODOMA
Gedimino kalnas – pinigus ryjanti vieta: reikalauja daugiau
DABAR RODOMA
Aiškėja tikroji motociklininko žūties priežastis
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Meschino ruoštos velykinės vaišės supykino Jankevičių
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
Pateko į aferisto pinkles: patikli kaunietė prarado 4 kambarių butą
REKLAMA
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų