Lietuvoje vaikus sveikai maitintis skatinančios programos pinigai skiriami egzotiškiems vaisiams, o kaimynai latviai mokiniams ir darželinukams siūlo savo užaugintus obuolius bei morkas.
Maždaug 9 mln. Lt – tokia suma pernai galėjo papildyti šalies sodininkų ir daržininkų pajamas, jei ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojama programa „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ būtų palanki vietos augintojams. Praėjusiais mokslo metais švietimo įstaigos aktyviai ragintos dalyvauti programoje, o šiemet Žemės ūkio ministerija ėmėsi apribojimų.
Įvedė apribojimus
Šiemet nemokami vaisiai ir daržovės programoje dalyvaujančias mokyklas bei darželius pasieks tik nuo lapkričio 1 d. Jie vaikams bus dalijami ne kiekvieną darbo dieną, kaip buvo pernai, o tik tris kartus per savaitę. „Mūsų mokiniai labai noriai valgė vaisius – padieniui bananus ir kriaušes, nemokamai gaudavo ir pieno produktų. Tokios programos – nemaža paspirtis šeimoms, ypač socialiai remtinoms. Gaila, kad šiemet vėliau gausime vaisių, o ir parama bus mažesnė. Nežinia, kaip versimės – vaisius gali tekti pjauti per pusę, kad neįsiskolintume“, – sakė Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė.
Šiemet mažesnės ir nemokamai dalijamų vaisių bei daržovių kainos.
Parama už obuolius nuo 3,3 Lt už kilogramą sumažinta iki 2,8 Lt už kilogramą, už citrusinius vaisius – nuo 3,5 Lt kg už kilogramą iki 3 Lt už kilogramą, už bananus – nuo 3,9 Lt už kilogramą iki 3 Lt už kilogramą, parama už morkas liko tokia pat – pusantro lito už kilogramą.
Vaisių vartojimo mokyklose ir darželiuose skatinimo programos taisyklės pakeistos žemės ūkio ministro įsakymu. Kodėl pernai aktyviai skatinta programa šiemet apribota? Pasirodo, kad praėjusiais mokslo metais buvo išnaudota kone dvigubai daugiau lėšų, nei numatyta.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (ŽŪMPRRA) atstovai teigė, kad pernai įsibėgėjusi programa pranoko lūkesčius ir stipriai viršijo numatytą paramą. Nuo 2009–2010 mokslo metų Lietuvoje gyvuojančios programos biudžetas – apie 5 mln. Lt (su PVM). 75 proc. programai skiriamų lėšų kompensuojama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų, o 25 proc. – iš nacionalinio biudžeto.
Pasak ŽŪMPRRA Augalininkystės produktų skyriaus vadovės Dalios Ruščiauskienės, praėjusiais mokslo metais nemokamas vaisių ir daržovių dalijimas darželinukams ir pradinukams atsiėjo bemaž 9 mln. Lt – apie 4 mln. Lt daugiau, nei buvo numatyta. Šios lėšos bus kompensuotos iš šalies biudžeto.
Pakeitus taisykles dalyvių padaugėjo
„Kol programa neįsibėgėjo, buvo panaudojama nedaug tam numatytos paramos. Pernai ugdymo įstaigos buvo aktyviai kviestos dalyvauti, todėl dalyvių padaugėjo. Pirmaisiais programos įgyvendinimo metais dalyvavo 171 ugdymo įstaiga, o praėjusiais mokslo metais – jau net 1 236. Nemokamai vaisiai ir daržovės dalyti maždaug 178 tūkstančiams vaikų“, – teigė D.Ruščiauskienė.
Pernai ne tik imtasi aktyviau populiarinti šią programą (visuomenės informavimui ir švietimui per metus galima išleisti net 280 tūkst. Lt), bet ir pakeistos taisyk lės: į programą galėjo įsitraukti ne tik pradinukai, bet ir darželinukai, vaisiai ir daržovės dalyti ne 3, o 5 kartus per savaitę, padidintos vaisių ir daržovių kainos.
„Pakeitus taisykles buvo sudarytos sąlygos programai įsibėgėti, tad ir lėšų poreikis išaugo. O Europos Komisija nekompensuoja daugiau, nei numatyta, todėl šiemet atsirado apribojimų“, – aiškino ŽŪMPRRA Augalininkystės produktų skyriaus vadovė. 2010–2011 mokslo metais nemokamam vaisių ir daržovių dalijimui buvo panaudota apie 1,2 mln. Lt.
Remia ūkininkų konkurentus
Skelbiama, kad programos tikslas – pratinti vaikus ne tik sveikai maitintis, bet ir skatinti juos vartoti gimtojoje žemėje išaugintus produktus. Juk neatsitiktinai ir lėšos programai skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos biudžeto. Tačiau mūsų šalies sodininkai ir daržovių augintojai į tokius pareiškimus moja ranka.
„9 milijonai litų! Oho, kiek lietuviškų obuolių ir morkų galima būtų nupirkti ir išdalyti vaikams! Tik kad vietos augintojams neparanki ta programa! Nedaug obuolių nuvežame į Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namus, kažkiek paima „Smulkus urmas“, bet tai – maži kiekiai“, – pareiškė „Naradavos“ sodininkystės ūkio vadovas Aloyzas Grygalis.
Sodininkas nustebo pernai rugsėjį vienoje Pasvalio švietimo įstaigoje išvydęs nemokamai dalijamus obuolius. Profesionalas iškart suprato, kad vaikai graužia pernykščio derliaus vaisius. „Lietuvos sodai pilni obuolių, o mokiniai gauna greičiausiai pernykščius lenkiškus, už kuriuos dar ir solidžiai moka. Pasiūliau iš mūsų ūkio šviežius perpus pigiau pirkti, bet sako, kad negali, nes konkursą laimėjo maisto produktų tiekėjai. Kažkokie cirkai“, – stebėjosi A.Grygalis.
ŽŪMPRRA duomenimis, per praėjusius mokslo metus vaikams išdalyta 2 480 tonų vaisių, iš kurių obuolių – 565 tonos, morkų – 48 tonos, kriaušių – 504 tonos, o citrusinių vaisių (apelsinų, mandarinų ir greipfrutų) – 769 tonos, bananų – 594 tonos. Paradoksalu, kad nemokamai dalijant vaikams importinius vaisius, Lietuvos biudžeto lėšomis remiami kitų šalių gamintojai ir mūsų ūkininkų konkurentai.
„Visiškai kitaip tvarkomasi Lat vijoje. Čia parengtos kitokios prog ramos taisyklės, kurios atveria kelią vietinei produkcijai. Tik kai jos pritrūksta, vaikams gali būti dalijami importiniai vaisiai. Akivaizdu, kad tai – protingas sprendimas. Kodėl Lietuvoje kitokios taisyklės?“ – nusivylimo neslėpė „Naradavos“ sodininkystės ūkio vadovas.
Obuolius nukonkuravo egzotiški vaisiai
Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Salvinijos Motiejauskienės, lietuviškos produkcijos beveik nebeliko, kai buvo pakeistos programos įgyvendinimo taisyklės ir į pasirenkamų vaisių sąrašą privalomai įtraukti apelsinai, bananai ir kt. „Kai 2009–2010 mokslo metais buvo galima dalyti tik obuolius, vaikai valgė Dembavos medelyno vaisius. Dabar prog ramoje dalyvauja ir nemokamai įvairius vaisius švietimo įstaigoms pristato didmeninės įmonės“, – dėstė S.Motiejauskienė.
Nemokamai pieno produktus ir vaisius mokiniams dalijančios Joniškio Mato Slančiausko progimnazijos direktorius Vaclovas Martinaitis norėtų, kad vaikai gautų lietuviškų produktų. Tačiau mokyk los valgykla renkasi tai, ką pasiūlo tiekėjai. Ar obuolys lietuviškas, lenkiškas ar olandiškas, niekam nesvarbu.
Kiek lietuviškų obuolių, morkų patenka į programoje dalyvaujančias mokyklas ir darželius, atsakyti negali ir ŽŪMPRRA. „Tokių duomenų neturime. Švietimo įstaigoms patogu, kai vienas tiekėjas pristato visus maisto produktus, todėl atskirai iš vietos augintojų produkcijos ir neperka. Kita vertus, vaikai mėgsta ir bananus, ir citrusinius vaisius. Siūlant didesnį pasirinkimą, prog rama sėkmingiau įgyvendinama“, – aiškino D.Ruščiauskienė.
Anot ŽŪMPRRA Augalininkystės produktų skyriaus vadovės, programoje dalyvauja 62 mokyklos, 84 darželiai ir 82 tiekėjai, kurie vaisiais ir daržovėmis aprūpina kitus programos dalyvius. ŽŪMPRRA 2012 m. kovo 22 d. duomenimis, daugiausia paramos programai įgyvendinti gavo tiekėjai UAB „Sanitex“ (apie 513 tūkst. Lt) ir viešoji įstaiga „Kretingos maistas“ (apie 252 tūkst. Lt).
Latvijoje vaikai valgo vietinius obuolius
Darius Kviklys, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas
Puikus kaimynų latvių pavyzdys, kaip reikia įgyvendinti tokias programas ir panaudoti skiriamos paramos lėšas. Jie sugebėjo parengti tokias taisykles, kad į mokyklas ir darželius galėtų patekti tik latviška produkcija. Latvių ūkininkai sako, kad ši programa jiems labai paranki ir naudinga: esą kur kas geriau pristatyti vaisius ir daržoves į programoje dalyvaujančias švietimo įstaigas nei į prekybos tinklus. Siekdami, kad programa būtų naudinga ir vaikams, ir vietiniams augintojams, latviai įvedė apribojimą, nurodantį, kokiu atstumu (50 ar 100 km spinduliu) nuo švietimo įstaigų nutolusių ūkių produkcija gali būti į jas atvežama. Taigi lietuviški obuoliai ten nepateks. O Lietuvoje nustatyta, kad būtina vaisių įvairovė, todėl ir renkamės citrusinius vaisius.
Vida TAVORIENĖ
