REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kiekvienas gali įsteigti profsąjungą, tai kaip mokymasis važiuoti dviračiu – gali šiek tiek užtrukti, bet vis tiek anksčiau ar vėliau išmoksti kaip viską suorganizuoti teisingai, sako Pasaulio pramonės dirbančiųjų (Industrial Workers of the World, IWW) profsąjungos organizatorius Erikas Formanas. Amerikietis, rugsėjį atvykęs į Lietuvą, antradienio vakarą LUNI universiteto surengtame renginyje skaitė paskaitą tema „Klasių kova Amerikoje ir Pasaulio pramonės darbininkų profsąjungos atgimimas".

REKLAMA
REKLAMA

„Pasaulis šiuo metu išgyvena vieną sunkiausių ekonominių krizių po Didžiosios depresijos 1930-aisiais. Matome, kad kapitalistinė sistema vis prasčiau veikia tiek Baltijos šalyse, tiek JAV, Azijoje ir kituose pasaulio regionuose. Šis laikas yra labai sunkus nė tik dėl to, kad ekonomika patiria nuosmukį, bet ir dėl to, kad vis mažiau pasitikima alternatyvomis kapitalizmui, ypač buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse, kuriose žmonės gyveno kadaise vadinamoje svajonių ekonomikos sistemoje – socializme“, - viešame susitikime su visais besidominčiais profsąjungų veikla kalbėjo E. Formanas.

REKLAMA

Aukso amžiuje klestėjo profsąjungos

Kalbėdamas apie JAV profsąjungų istoriją amerikietis atkreipė dėmesį, kad dauguma jo tautiečių aukso amžių sieja su periodu po II Pasaulinio karo  – tuomet gerai gyveno ne tik eiliniai amerikiečiai, bet ir klestėjo profesinės darbininkų interesus atstovaujančios organizacijos.

„Dešinieji politikai, šiuo metu lyderiaujantys pasaulyje, mėgsta kalbėti apie aukso amžių – laikus, kai viskas sekėsi, laikus, kai viskas buvo geriau. Tačiau kiekvienai šaliai aukso amžiaus suvokimas yra skirtingas. Pavyzdžiui, prancūzams, ko gero, jis asocijuojasi su Napoleono Bonaparto epocha, rusams – galbūt Sovietų Sąjungos klestėjimu. JAV aukso amžių vadina periodą po II Pasaulinio karo. Tai buvo tas metas, kada amerikietiška sistema turėjo veikti geriausiai [...] Tai buvo toks metas, kai žmonių pajamos pradėjo didėti, kai jie galėjo įsigyti namą, žmonės manė, kad jie visi pamažu taps viduriniaja klase“, - svarbius istorinius momentus minėjo profsąjungos IWW atstovas.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu, kaip pastebėjo E. Formanas, JAV  itin stiprios buvo ir profesinės sąjungos.

„Šeštojo dešimtmečio pabaigoje 35 proc. visų JAV dirbančiųjų priklausė profesinėms sąjungoms. Žinoma, tuo metu buvo ir daug sistemos laužytojų, rasizmo išpuolių, nes Amerikos gyventojai visada turėjo blogiausius darbus, blogiausias gyvenimo ir socialines sąlygas. Taip pat buvo daug seksizmo, kuomet moterys buvo nepageidaujamos darbo rinkoje. Tačiau tas metas amerikiečių buvo vadinamas aukso amžiumi“, - toliau pasakojo svečias iš JAV.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pokyčius atnešė industrializmas

Situacija iš esmės ėmė keistis nuo 1970 m., kuomet įsivyravo taip vadinamas neoliberalizmas.

„Lygiagrečiai su neoliberalizmu JAV įsivyravo industrializmas. Darbdaviai ėmė uždarinėti gamyklas ir perkėlinėti darbo vietas į Kiniją, Meksiką, Pietų Aziją, ten, kur jie galėjo darbuotojams mokėti mažiau. Tai sukūrė didelius pokyčius JAV – ėmė augti nedarbas, susilpnėjo darbuotojų pozicija, nes darbdaviai galėjo reikalauti iš jų vis daugiau ir daugiau. Tose pramonės šakose, kurios išliko JAV, darbdaviai ėmė laužyti profsąjungų sistemą. Nuo 1930 iki 1970 m. JAV darbdaviai toleravo profsąjungas, manydami, kad geriau jas turėti nei neturėti, nes profsąjungos gali padėti susikalbėti su darbuotojais, profsąjungos buvo dalis kapitalistinės sistemos. Viskas ėmė keistis 1970 m., kuomet darbdaviai ėmė galvoti, kad profsąjungos nebereikalingos, nes galima valdyti darbuotojus tiesiogiai – jie nebenorėjo, kad darbuotojai turėtų didesnių galių prieš juos“, - dėstė E. Formanas. Ėmė plisti „streiklaužių“ mada, t.y. darbuotojų, kurie jų kolegoms streikuojant, eidavo į darbą ir laužydavo sistemą.

REKLAMA

Tuo metu ėmė augti ir paslaugų sektoriai, nes darbdaviams uždarant gamyklas ir keičiant darbo jėgą įrenginiais, darbuotojai ėmė ieškoti darbo paslaugų sferoje.

„Ėmė plisti greitojo maisto restoranų tinklai, tokie kaip „Mc Donalds“, „Starbucks“ ir t.t. Žodžiu, dabar darbuotojai yra įdarbinami mažuose restoranėliuose, kuriose nėra profsąjungų. Greitojo maisto rinkoje profsąjungų paplitimas lygus 1,5 proc. Tai reiškia, kad vos 1,5 darbuotojo iš 100 dirbančiųjų greitojo maisto pramonėje priklauso kokiai nors profsąjungai – tai žemiausias lygis bet kurioje pramonės šakoje visoje JAV“, - atkreipė dėmesį profsąjungininkas.

REKLAMA

Labiausiai išnaudojami paslaugų sektoriaus darbuotojai

E. Formano teigimu, 40 mln. JAV gyventojų dirba dvejose ūkio šakose – paslaugų ir maisto pramonėje.

„Šiuose sektoriuose yra ir žemiausias darbo apmokėjimas – valandos atlygis siekia apie 7,25 JAV dolerio. Nors iš pažiūros tai gali atrodyti ne tiek ir mažai, tačiau su tokiu apmokėjimu išgyventi beveik neįmanoma“, - pastebėjo IWW profsąjungos atstovas.

Sunkiai besiversdami, tokie darbuotojai ima paskolas, kreditus išsimokėjimui.

„Žmonės ima paskolas automobiliams, namams, mokslams, todėl stebime, kaip lėtai auga gyventojų įsiskolinimų lygis JAV. Šiuo atžvilgiu kiekvienas amerikietis turi skolų. Tai reiškia, kad dauguma jų yra priversti dirbti netgi daugiau nei anksčiau tam, kad galėtų tas skolas išsimokėti“, - kalbėjo E. Formanas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors JAV visada buvo šalimi, į kurią plūsdavo emigrantai, ši tendencija dar labiau sustiprėjo nuo 1980-ųjų.

„To pasekmė tokia, kad šiuo  metu JAV be dokumentų dirba 20 mln. emigrantų. Jie dirba tokius darbus, kurie yra apmokami menkiausiai, o darbo sąlygos yra itin prastos“, - sakė E. Formanas.

Taigi, šiuo metu, anot jo, Amerika toli gražu neprimena svajonių šalies.

Gina darbuotojus, bet nuogąstauja dėl profsąjungų išlikimo

Tam, kad būtų pagerintos JAV darbininkų darbo sąlygas, atkurta Pasaulio pramonės dirbančiųjų profsąjunga IWW, įsteigta dar 1905 m. ir per kelis dešimtmečius įgavusi tikrą galią bei jungusi iki 100 tūkst. jos narių. Dėl  1917 m. prasidėjusios valdžios represijos ir 1924 m. įvykusio organizatorių skilimo profsąjunga smarkiai nukentėjo. Atsikūrusi iš naujo ji šiuo metu turi apie 5-6 tūkst. narių.

REKLAMA

„Mūsų profsąjungos narių skaičius auga, nes stiprėja ekonomikos kapitalizmo krizė“, - teigė E. Formanas.

Vis dėlto užsienio svečias atkreipė dėmesį, kad privačiame sektoriuje JAV 1965 m. profsąjungos atstovavo 33 proc. darbininkų, o šiuo metu – vos 7 proc.

„Jeigu ši mažėjimo tendencija tęsis ir toliau, ateityje mes išvis galime  nebeturėti profsąjungų“, - nuogąstavo E. Formanas.

Nepaisant to, jis kvietė prie IWW profsąjungos jungtis ir lietuvius, teigė, kad jų organizacija kasmet organizuoja specialias stovyklas, kuriose norintieji įsteigti profsąjungos padalinį savo šalyje yra apmokomi organizacinių įgūdžių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų