REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulinė finansų krizė neaplenkė ir brangakmenių pramonės. Vis dėlto reikia pripažinti, kad deimantas ir sunkmečiu išlieka deimantas. Tai siekia įrodyti didžiausi šios pramonės šakos veikėjai.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomikos nuosmukis neigiamai paveikė ir brangakmenių paklausą, o finansavimo apribojimas apsunkino deimantų specialistų galimybes įsigyti nešlifuotų deimantų. Belgijoje esantis Antverpeno miestas laikomas prekybos deimantais sostine. Dėl prasidėjusių ekonominių sunkumų iš miesto išvyko ne vienas deimantų pjaustytojas ir šlifuotojas, tačiau per čia persiunčiama apie 80 proc. visų pasaulio nešlifuotų deimantų.

Pelninga investicija
Nešlifuotų deimantų kainų svyravimas, kaip ir daugelio kitų žaliavų atveju, tiesiogiai priklauso nuo dinamiškų finansų rinkų. Pastaruosius trejus metus nešlifuotų deimantų kainos kiekvienais metais augo daugiau kaip 20 proc., nes gamintojai nesugebėjo išlaikyti paklausos augimo tempų.

REKLAMA

Nepasitikėjimas bankais paskatino žmones ieškoti alternatyvių investicijų ir dėl to deimantų paklausa, o kartu ir kainos kyla, tvirtina Londone esančios deimantų gavybos ir prekybos kompanijos „Leviev“ deimantų specialistė Vilita Monkutė.

Investicijos į deimantus per pastaruosius 5 metus galėjo atnešti iki 200 proc. pelno“, – teigė ji ir pridėjo, kad dažniausiai investuojama į didelius švarius ir spalvotus deimantus.

Praėjusią savaitę didžiausia deimantų gamintoja Liuksemburgo kompanija „De Beers“ pranešė, kad pasaulinis deimantų paklausos augimas šiais metais gali sulėtėti iki 3–5 proc., kai praėjusiais metais augimas siekė 10 proc.

„Leviev“ deimantų specialistė teigia, kad didelių geros kokybės deimantų atrandama vis rečiau. „Šiandien retai galime atrasti geros kokybės 100 karatų ir daugiau deimantų, o investuoti į naujas gavybos technologijas nepelninga“, – pasakojo V. Monkutė.

Sezoniniai svyravimai

Deimantų gavybos lyderiai įsitikinę, kad šių metų šventinis sezonas bus lemtingas deimantų pramonei. „Atostogų pardavimai bus labai svarbūs, – „Bloomberg“ teigė Britanijos deimantų gavybos kompanijos „Gem Diamonds“ vadovas Cliffas Elphickas. – Jei pardavimų rezultatai bus priimtini, šios pramonės atstovai galės lengviau atsipūsti. Jei ne, užtruks šis trūkčiojimo laikotarpis.“

Londone juvelyrinę parduotuvę turinti kompanija „Leviev“ šiuos sezoninius svyravimus taip pat jaučia. V. Monkutės teigimu, per arabų šalyse vykusį ramadaną pardavimas stipriai sumažėjo, tačiau jam pasibaigus netrukus pakilo ir paklausa. „Prieš Moterų dieną jaučiamas turtingų rusų susidomėjimas deimantais“, – atskleidė „Leviev“ deimantų specialistė.

Kinijos ekonomikos augimas tiesiogiai susijęs ir su padidėjusia deimantų paklausa tarp šios šalies gyventojų. Prieš kelis dešimtmečius vos kelios Kinijos nuotakos gaudavo deimantinius žiedus, tačiau 2010 metais šis skaičius šoktelėjo iki 31 proc.

„Kinija vystosi labai sparčiai. Jaunas Kinijos poras iš turtingų šeimų labiausiai domina rožiniai ir geros kokybės baltieji deimantai“, – sako V. Monkutė.

Pokyčių metas

Tokie svyravimai ir nepastovumas verčia didžiausius pasaulio deimantų gamintojus imtis pokyčių. Vienos didžiausių deimantų pramonės kompanijų „BHP Billiton“ ir „Rio Tinto“ siekia parduoti savo deimantų kasyklas. Nuosmukis rinkoje ir per pastarąjį dešimtmetį atrasti vos keli dideli telkiniai neleido kalnakasybos įmonėms padidinti savo dalies deimantų rinkoje.

„Kiekvienas nešlifuotas deimantas yra unikalus ir dėl to jų įvertinimas visuomet išliks subjektyvus, – „Financial Times“ teigė kalnakasybos antrepreneris ir deimantų pramonės ekspertas Brianas Menellas. – Deimantų rinkodaros dinamika, palyginti su kitomis išgaunamomis žaliavomis, visuomet išliks unikali.“

Buvęs vienvaldis rinkos lyderis „De Beers“ užleidžia vis didesnę deimantų rinkos dalį konkurentams, kurie bando rasti būdų gauti daugiau vertės iš kasyklose išgautų deimantų (žr. diagramą).

Lesote esančią Letšengo deimantų kasyklą, kurioje išgaunama didelių aukštos kokybės deimantų, valdanti britų kompanija „Gem Diamonds“ praėjusiais metais pradėjo vadinamąjį išmanųjį pardavimą. Atrinktus deimantus bendrovė pasilieka, vėliau pati juos parengia arba supjausto ir nušlifuoja bendradarbiaudama su deimantų ekspertais.

„Tokių didelių geros kokybės deimantų pjaustymo ir šlifavimo pelningumas yra kur kas didesnis“, – „Financial Times“ pasakojo bendrovės pardavimo ir rinkodaros direktorius Stephenas Wetherallas.

Be to, kalnakasybos kompanijos taip gali priartėti prie savo klientų, o pastarieji geriau žinoti tikrąją savo papuošalų kilmę.

Pavojingas deimantų gavybos procesas, ypač mažiau išsivysčiusiose valstybėse, kelia didelį tarptautinių stebėtojų susirūpinimą. Prieš dešimtmetį Jungtinės Tautos ėmėsi spręsti šią problemą ir pradėjo Kimberley procesą, kurio tikslas – užkirsti kelią „kruviniesiems deimantams“ patekti į platesnę rinką.

Vis dėlto šio proceso įgyvendinimas bent jau kol kas nėra rezultatyvus. Praėjusiais metais tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Global Witness“, viena iš Kimberley proceso autorių, nutraukė visus ryšius su juo protestuodama prieš nepavykusią „kruvinųjų deimantų“ prekybos kontrolę Afrikos šalyse: Zimbabvėje ir Dramblio Kaulo Krante.

Pastaruoju metu apie šią problemą pradėta kalbėti ir Pietų Amerikos žemyne, konkrečiai Venesueloje, kuri oficialiai yra Kimberley proceso narė, tačiau 2008 metais savanoriškai pasitraukė iš aktyvaus dalyvavimo. Venesuelos džiunglėse per sieną su Gajana kiekvienais metais kontrabanda pergabenama tūkstančiai kilogramų nešvariu būdu išgautų deimantų. Pati šalis nepateikia oficialių duomenų, o ekspertai mano, kad Venesuela kiekvienais metais išgauna apie 300 tūkst. karatų nešlifuotų deimantų.

Kiekviena juvelyrinių dirbinių gamintoja neišvengiamai turi šį neigiamą įvaizdį, tačiau, pasak V. Monkutės, bendrovės siekia skaidresnės veiklos, kuri užkirstų kelią prekybai nelegaliais deimantais. „Mes patys iškasame deimantų, turime gamyklų Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), samdome vietos darbuotojų ir suteikiame jiems pragyvenimą, todėl naudą jaučia ne tik kompanija, bet ir vietos bendruomenė“, – pasakojo deimantų specialistė.

Nepastoviais finansų rinkų svyravimo laikais deimantai įrodė savo vertę. Alternatyva vertybiniams popieriams dažniausiai laikomos investicijos į auksą ir kitus tauriuosius metalus, tačiau deimantai taip pat gali būti puikus pasirinkimas.

REKLAMA
REKLAMA

FAKTAI: Deimantų gavybos rinka

Didžiausios deimantų gavybos kompanijos yra „Alrosa“, „De Beers“, „Rio Tinto“ ir „BHP Billiton“

Kiekvienais metais išgaunama apie 130 mln. karatų (26 tūkst. kilogramų) deimantų, kurių bendra vertė siekia apie 9 mlrd. JAV dolerių (25,2 mlrd. litų)

Beveik 80 proc. visų išgautų nešlifuotų deimantų keliauja pro Belgijoje esantį Antverpeno miestą

Apie 30 proc. išgaunamų deimantų naudojama papuošalų gamyboje, likusi dalis – pramonės reikmėms (lazerių, gręžimo įrenginių ir medicininių prietaisų gamyboje)

Kanados centrinio banko duomenimis, nešlifuotų deimantų kainos šiais metais smuko 15–20 proc.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (32(94), rugsėjo 3- rugsėjo 9 d.)

M. Samkus

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų