Senus baldus galima prikelti antram gyvenimui

Drą­sus eks­pe­ri­men­tas

Min­tis sa­vo na­mams per­da­ry­ti se­nus bal­dus mer­gi­nai ki­lo be­si­dar­buo­jant vie­na­me Ang­li­jos vieš­bu­čių. „Nus­te­bau, kai su­ži­no­jau, kad be­veik vi­si įspū­din­gi, spal­vin­gi 4 žvaigž­du­čių vieš­bu­čio ves­ti­biu­lio bal­dai – se­nie­nos. Me­di­niai – per­da­žy­ti, minkš­ti – nau­jai per­trauk­ti. Pa­gal­vo­jau, kad ga­lė­čiau pa­si­nau­do­ti šia idė­ja“, – pri­si­me­na šiau­lie­tė.

Grį­žu­si na­mo taip ir pa­da­rė. Už­su­ku­sį į sen­daik­čių par­duo­tu­vę vos po 15 li­tų ten įsi­gi­jo dvi me­di­nes kė­des, 18 li­tų at­siė­jo ne­di­du­kas žur­na­li­nis sta­liu­kas me­di­nė­mis ko­jo­mis ir stal­vir­šiu iš fa­ne­ros. Be­je, ieš­kan­tiems se­nų bal­dų, mer­gi­na tai pa­ta­ria da­ry­ti ne did­mies­čių, o ma­žes­nių mies­tų, mies­te­lių, kai­mų sen­daik­čių par­duo­tu­vė­lė­se ar tur­guo­se. „Čia jų ir pa­si­rin­ki­mas di­des­nis, ir būk­lė ge­res­nė“, – sa­ko pa­šne­ko­vė, sa­vo bal­dus įsi­gi­ju­si Lin­ku­vo­je (Pak­ruo­jo ra­jo­nas).

Nuo nu­si­pirk­tų se­nų bal­dų jau lu­po­si kaž­ka­da bu­vę ryš­kiai oran­ži­niai da­žai, tad nau­jai šei­mi­nin­kei juos rei­kė­jo per­da­žy­ti. Apie šiuos dar­bus ji pri­si­pa­žįs­ta nie­ko neiš­ma­niu­si, neišd­rį­su­si pa­si­tar­ti ir su šir­dies drau­go tė­čiu bal­di­nin­ku. Eks­pe­ri­men­ta­vo. Par­duo­tu­vė­je įsi­gi­jo da­žų skie­dik­lio ir švitrinio po­pie­riaus. “ Vien šveis­da­ma ir tir­pin­da­ma da­žus nuo kė­džių su­gai­šau dvi die­nas“, – šyp­so­si mergina.

„Iš pir­mo žvilgs­nio tur­būt at­ro­do, kad mū­sų na­muo­se vy­rau­ja vi­siš­ka spal­vų ek­lek­ti­ka, bet man ji – la­bai jau­ki“, – šyp­so­si Mo­ni­ka Ja­kub­kai­tė, su­gal­vo­ju­si ir di­džią­ja da­li­mi sa­vo jė­go­mis at­nau­ji­nu­si se­nus bal­dus. ( (nuotr. Balsas.lt)

Vė­liau įsi­gi­jo me­die­nai skir­tų da­žų ir tep­tu­ką švel­niais plo­nais še­re­liais, kad ne­pa­lik­tų dry­žių, ir bal­dus nu­da­žė.

„Ži­no­jau, kad vio­le­ti­nė ir gel­to­na – prie­šin­gos spal­vos, man jos pa­ti­ko. Iš­si­rin­kau no­ri­mus at­spal­vius, par­duo­tu­vė­je man juos spe­cia­liai su­mai­šė ir ėmiau­si da­žy­mo“, – pri­si­me­na mer­gi­na.

Taip vie­na kė­dė ir sta­las ta­po vio­le­ti­niais, o li­ku­si kė­dė – gel­to­na vio­le­ti­niais taš­ke­liais. „No­rė­jau šiek tiek žais­min­gu­mo“, – šyp­so­si Mo­ni­ka.

No­rė­tų at­nau­jin­ti se­ną ko­mo­dą

Kol kas kė­dės ir sta­liu­kas Mo­ni­kos na­muo­se sto­vi at­ski­rai: kė­dės – vir­tu­vė­je, sta­liu­kas – sve­tai­nė­je. Ta­čiau ir sve­tai­nė­je prie per­da­žy­to sta­liu­ko pui­kiai de­ra taip pat per­trauk­ti se­ni fo­te­liai ir lai­ko ne­pa­lies­ta so­fa.

„Tam­siai ža­lią aksominę ge­ros būk­lės so­fą sen­daik­čiuo­se įsi­gi­jau vos už 200 li­tų. Žval­giau­si in­ter­ne­te – to­kio mo­de­lio so­fos ir da­bar ga­mi­na­mos, yra la­bai po­pu­lia­rios, ma­din­gos“, – džiau­gia­si mer­gi­na.

Fo­te­lius Mo­ni­kai už pa­čios nu­ta­py­tą pa­veiks­lą do­va­no­jo te­ta. Šiau­lie­tei be­li­ko ras­ti au­di­nį ir meist­rą šioms per­trauk­ti. „Pa­si­rin­kau žais­min­gos, skais­čiai žyd­ros spal­vos au­di­nį, ku­rį, be­je, taip pat įsi­gi­jau su nuo­lai­da – vos po 18 li­tų už met­rą – vie­toj 30“, – moko tau­py­ti pa­šne­ko­vė.

Be­li­ko su­lauk­ti, kol meist­ras fo­te­lius per­trau­kė, o ant so­fos už­mes­ti ke­lias spal­vin­gas pa­gal­vė­les.

„La­bai no­rė­čiau nu­si­pirk­ti ir per­da­žy­ti ko­kią se­ną ko­mo­dą. Bū­da­ma Ang­li­jo­je net ran­ke­nė­les jai jau nu­pir­kau.“

RAN­KE­NĖ­LĖS: Mo­ni­kos del­ne – ke­ra­mi­ki­nės ran­ke­nė­lės bū­si­mai ko­mo­dai, ku­rią mer­gi­na no­rė­tų nu­si­pirk­ti ir per­da­žy­ti.(G. Baranausko nuo­tr.) (nuotr. Balsas.lt)

Marina VISOCKIENĖ