Praėjusį penktadienį Andersas Behringas Breivikas už 2011 metų liepą įvykdytą išpuolį, kurio metu žuvo 77 žmonės, buvo nuteistas kalėti 21 metus. Vėliau jo paklausė, kaip reaguos į nuosprendį – ar protestuoja? Ar jam reikėjo laiko, kad apgalvotų atsakymą? Apsuptas savo advokatų, jis trumpai peržiūrėjo savo popierius, prisitraukė mikrofoną ir pareiškė: „Kaip aiškinau per savo pirmąjį pareiškimą teisme balandžio 16 dieną, aš nepripažįstu šio teismo kaip teisėto, nes jis gavo savo mandatą iš politinių partijų, kurios remia multikultūralizmą... Mano akimis, verdiktas yra neteisėtas. Tuo pat metu aš negaliu pateikti apeliacijos dėl šio verdikto, nes apeliacija įteisintų šį teismą.“
Po trumpos pauzės A. Breivikas tęsė: „Noriu užbaigti išreikšdamas savo gailestį. Gailiuosi, kad kariniai nacionalistai Norvegijoje ir Europoje daugiau negali...“ Tuo metu įpykusi teisėja Wenche Arntzen išjungė jo mikrofoną. Jei A. Breivikas norėtų pasisakyti savo pasekėjams, teisėja to niekada neleistų, todėl ji tik pasisuko į A. Breiviko advokatą, kad šis pasakytų, ar bus teikiama apeliacija. Nebus, pareiškė advokatas.
A. Breivikas teisme (nuotr. SCANPIX)
Taip pasibaigė Norvegijos amžiaus teismas. Ir A. Breivikas nugalėjo. Prokurorai prašė teisėjų A. Breiviką pripažinti psichiškai nesveiku, bet teismas to nepadarė, o spaudos konferencijos metu po teismo buvo pranešta, kad prokurorai šiam sprendimui nesipriešins. Tačiau A. Breivikas gavo būtent tai, ko norėjo: kad būtų paskelbtas psichiškai normaliu žmogumi, galinčiu būti nubaustas už veiksmus, kurių niekada neišsižadėjo.
Nors A. Breivikas pareiškė, kad teismas yra neteisėtas, ir nepripažįsta jo viršenybės, jis prisipažino surengęs išpuolį, kuris tapo žiauriausiu pokario incidentu Norvegijoje. Iš karto po išpuolio buvo užduotas vienas klausimas: „Kaip tai galėjo nutikti Norvegijoje?“ Kas galėjo priversti šį mėlynakį, šviesiaplaukį norvegą surengti išpuolį prieš savo šalies gyventojus, kurių daugelis buvo paaugliai politinėje stovykloje, idiliškoje Utojos saloje? Žinoma, daugelis teigė, tai galėjo padaryti tik pamišėlis, praradęs sąsajas su realybe, tik tas, kuris sunkiai serga.
Trečioji A. Breiviko teismo diena (nuotr. SCANPIX)
Tačiau A. Breivikas atmetė šiuos pasisakymus, demonstruodamas save kaip karį, kovojantį su „multikultūralizmu“, kuris, jo manymu, reprezentuoja mirtiną grėsmę viskam, ką jis laiko geru – Norvegijai, Europai, krikščionybei. Tokiu būdu A. Breivikas reprezentuoja kraštutinį radikalių dešiniųjų ideologijos, kuri taip paplito Europoje per pastaruosius du dešimtmečius, tašką. Norvegijoje jai atstovauja „Fremskrittspartiet“ – „Progreso partija“ – kuriai A. Breivikas kažkada priklausė. Visame kontinente panaši ksenofobinės paranojos rūšis „stumiama“ tokių žmonių, kaip Jean Marie le Pen Prancūzijoje, Geertas Wildersas Olandijoje, o iki jo mirties – Jorgas Haideris Austrijoje.
Dėl šios priežasties A. Breivikas yra itin pavojingas šiuolaikinei radikaliai dešinei. Šios partijos siekia pozicionuoti save kaip teisėtus politinius judėjimus, tuo pat metu pasisakydamos už rasistinę politiką, ypač augančios Europos musulmonų populiacijos atžvilgiu. A. Breivikas rizikuoja „apjuodinti“ šias grupes savo žiaurumu. Tai radikaliai dešinei sukelia grėsmę prarasti viską, ką jie sugebėjo pasiekti savo šalių parlamentuose. Ir negalvokite, kraštutinė dešinė žygiuoja galingai: Norvegijoje „Progreso partija“ laimėjo 22,9 proc. balsų 2009 metais, „FPO“ laimėjo 17,5 proc. 2008 metais Austrijoje, o „Laisvės partija“ Olandijoje 2010 metais iškovojo 15,5 proc. rinkėjų balsų.
A. Breiviko psichinės sveikatos klausimas tokiu būdu tampa dvilypis. Norvegijoje A. Breivikas paskelbiamas sveiku, o jo veiksmai yra nurašomi kaip nukrypimas nuo normos. Dešinei A. Breiviko paskelbimas nesveiku reikštų, kad jos ideologinis klimatas, kupinas rasizmo ir ksenofobijos, neturėjo reikšmingos įtakos auginant žmogų, kuris skelbiasi esąs karys kovoje dėl Europos civilizacijos likimo. Tačiau jei jis sveikas, iškyla klausimas Norvegijai – kaip galėjo įvykti toks incidentas. Dešinei, jei A. Breivikas sveikas, kyla problemų – ideologinio mišinio, iš kurio iškilo A. Breivikas, nebegalima ignoruoti.
Trečioji A. Breiviko teismo diena (nuotr. SCANPIX)
Savo sprendimu Oslo teismas penktadienį turėjo persiplėšti tarp dviejų psichiatrinių įvertinimų. Viena iš jų teigė, kad A. Breivikas yra šizofrenikas, todėl negali atsakyti už savo veiksmus. Antroji patikino, kad A. Breivikas patiria narciziškos asmenybės sutrikimą – būklę, kai žmogus sau suteikia ypatingai didelę reikšmę, tačiau tai nesikerta su psichoze ir gali būti suvokta jo požiūrių kontekste.
Teismas pasirinko pastarąjį aiškinimą ir nusprendė, kad pirmoji ekspertizė nesugebėjo atsižvelgti į jo veiksmus ekstremistinės kraštutinės dešinės ideologijos kontekste. Penktadienį teisėja perskaitė visą verdiktą, kuriame minima, kodėl buvo nuspręsta, kad A. Breivikas yra pakaltinamas. Jame pažymima, kad kai policija atvyko į Utoją po išpuolio, A. Breivikas ramiai paaiškino savo veiksmus. Pažymima ir tai, kad pokalbiu su psichiatrais metu A. Breivikas ramiai argumentavo ir pripažino galimybę turėti kitokį požiūrį. Pridedama, kad A. Breivikas yra emociškai stabilus ir puikiai kontroliuoja jausmus.
Tačiau per daug nesigilinę į šiuos psichiatrinius komplimentus, prisiminkime, kad A. Breivikas tvirtina, jog priklauso neegzistuojančiai organizacijai – Tamplierių ordinui. Tyrėjai nerado jokių įrodymų, kad tokia organizacija gali egzistuoti, todėl A. Breiviko nuolatiniai teiginiai apie tai, kad iš tiesų egzistuoja tokia grupė, atsidavusi kovai su multikultūralizmu, yra puikus pavyzdys, kokia iškreipta yra jo pasaulėžiūra. Tačiau teismui nerūpėjo šis argumentas. Pamiršta, kad „Tamplieriai“ buvo viena iš tikslingo ir racionalaus A. Breiviko plano dalių. Tokia organizacija, tikino teismas, buvo įsivaizduota tam, kad A. Breivikas galėtų pridėti daugiau teisėtumo savo veiksmams iš karto po atakos ir kad išpuolis tokiu būdu sukeltų didesnę bangą. Svarbiausia, tvirtino teismas, A. Breivikas organizacijos reikšmę teismo metu vis mažino. Tai, esą, yra puikus jo racionalaus ir strateginio mąstymo pavyzdys.
A. Breivikas laukia nuosprendžio Oslo teisme (nuotr. SCANPIX)
Pirmosiomis dienomis po išpuolio Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas pasakė labai išgirtą kalbą, kurioje jis pažadėjo, kad Norvegija į išpuolius atsakys su „didesne demokratija, daugiau atvirumo ir platesniu politiniu dalyvavimu“. Premjero vizija buvo sutikta su pagyrimu – už drąsų demokratinių vertybių palaikymą. J. Stoltenbergo vizija buvo išpildyta penktadienį. To neužteko, kad nuo A. Breiviko veido būtų nupūstas pasipūtimas.
Spaudos konferencijos metu iš karto po lemiamo teismo posėdžio reporteris paklausė A. Breviko, ar jis gavo viską, ką norėjo – jo ataka buvo sėkminga, ir dabar Oslo teisme, nepaisant prokurorų noro, jis buvo paskelbtas esąs sveikas. Klausimas taip ir liko kaboti ore, kai įsikišo prokurorai ir pareiškė, kad gerbia teismo sprendimą.
Kai A. Breivikas buvo beišeinąs iš teismo, jis atliko savo firminį gestą: iškėlė dešinę ranką, prieš tai paliesdamas savo širdį, atlikdamas savotišką „Heil Hitler“ modifikaciją. Praėjus 67 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos šis gestas atrodo juokingas. Tačiau, kai jo veide iš karto buvo išspausta šypsena, tai tapo panašu į pergalės gestą.
A. Breivikas kalės 21 metus (nuotr. SCANPIX)
Taip pat skaitykite:
„Normaliomis sąlygomis aš esu mielas žmogus“ ir kitos skambiausios A. Breiviko citatos
Kamera, kurioje A. Breivikas bus laikomas ateinančius 21 metus
Nuosprendis: A. Breivikas – psichiškai sveikas, kalės 21 metus
