REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjus 12 metų po rusų povandeninio laivo „Kursk“ tragedijos, diskusijos apie nelaimės priežastis nenutyla.

Praėjus 12 metų po rusų povandeninio laivo „Kursk“ tragedijos, diskusijos apie nelaimės priežastis nenutyla.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2000-ųjų rugpjūtį Rusiją sukrėtė didžiulė tragedija. Povandeniniame laive „Kursk“ įvyko sprogimas. Laivas ir visi juo plaukę 118 jūreivių nuskendo. „Kursk“ buvo moderniausias rusų karo laivyno povandeninis laivas.

REKLAMA

Futbolo stadiono ilgio, 7 aukštų pastato dydžio laivas buvo prikimštas moderniausios technikos. Jame dislokuotos raketos buvo 40 kartų galingesnės už atominę bombą, numestą ant Japonijos Hirošimos miesto. Daugelis prisimena, kaip garsaus JAV pokalbių laidos vedėjo Larry Kingo apie laivo katastrofą paklaustas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas lakoniškai ir šaltakraujiškai pasakė: „Jis nuskendo.“

Išvados įtikino ne visus

Oficiali versija skelbia, kad nelaimė įvyko dėl vienos iš torpedų 65-76A kuro komponentų (vandenilio peroksido) nuotekio, dėl kurio ši sprogo. Po dviejų minučių kilo gaisras. Išplitusi ugnis lėmė kitų torpedų detonaciją, kurios galingumas prilygo 2–3 tonų trotilo sprogimui.

REKLAMA
REKLAMA

Sprogimas buvo toks galingas, kad jį užregistravo Šiaurės Europos seismografai. Įdomu, kad vandenilio peroksidas kaip torpedų komponentas daugelyje pasaulio laivynų saugumo sumetimais nebuvo naudojamas jau apie 50 metų.

Kad ir kaip ten būtų, „Kursk“ žūtis amžiams įstrigo rusų pasąmonėje kaip viena didžiausių visų laikų tragedijų. Ji tapo savotišku simboliu, tačiau oficialios tyrimo išvados įtikino toli gražu ne visus. Kaip ir daugelio nelaimių atveju, viešojoje erdvėje pasirodė daugybė alternatyvių versijų: nuo susidūrimo su kitu povandeniniu objektu ir priešų raketos atakos iki teroro išpuolio ir netgi ateivių puolimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Net dabar, praėjus 12 metų, paslapčių šydas nėra išsklaidytas.

 „Kursk“ tragedija – antra pagal aukų skaičių nelaimė Rusijos laivyne po Antrojo pasaulinio karo (nuotr. SCANPIX) „Kursk“ tragedija – antra pagal aukų skaičių nelaimė Rusijos laivyne po Antrojo pasaulinio karo (nuotr. SCANPIX)

Filmas pakurstė aistras

Viena iš tokių versijų nagrinėjama vis aktyviau. Teorija, kad „Kursk“ susidūrė su amerikiečių povandeniniu laivu, pasirodė jau pirmomis dienomis po tragedijos.  Vėliau ši versija buvo primiršta, tačiau 2004–2005 metais ji vėl išplaukė ir plūste užplūdo žiniasklaidą bei internetą. Prie jos eskalavimo prisidėjo prastėjantys Rusijos ir JAV santykiai. Tai sukūrė puikią dirvą naujoms spekuliacijoms.

REKLAMA

Prie pradinės teorijos buvo prilipdyta nuomonė, kad į povandeninį laivą „Kursk“ galėjo būti paleista amerikiečių torpeda MK-48. Apie tai pradėta kalbėti pasirodžius prancūzo Jeano Michelio Carre'o skandalingam dokumentiniam filmui „Kurskas: povandeninis laivas drumzlinuose vandenyse“.

Filmas ne tik sulaukė didžiulio dėmesio, bet ir buvo apdovanotas tarptautinio pilnametražio dokumentinio kino festivalio FIGRA pagrindiniu prizu. Ši juosta iki šiol klaidžioja internete su prierašu „Šis filmas niekada nebus parodytas Rusijoje“.

REKLAMA

Įtampa augo

Siužetas gana paprastas. „Kursk“ vykdo naujos torpedos „Škval“, kurią nori įsigyti kinai, bandymus. Juose dalyvauja ir kinų delegacija. Netoliese eksploatuojami du JAV povandeniniai laivai „Memphis“ ir „Toledo“. Amerikiečiai neva nenori susitaikyti, kad kinai gali įsigyti naują grėsmingą ginklą.

Atmosfera kaista. „Toledo“ pradeda pavojingai manevruoti prie pat „Kursk“. Leidžiama suprasti, kad amerikiečiai nenori, jog torpeda „Škval“ būtų parduota kinams. Tuo metu „Memphis“ veiksmą stebi iš toliau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vėliau scenarijus tampa vis dramatiškesnis. „Kursk“ apie pavojingą manevravimą praneša kitam rusų karo laivui „Piotr Velikij“, į orą pakyla rusų naikintuvai. Galiausiai „Toledo“ tyčia susiduria su „Kursk“, jį pažeidžia ir atsitraukia.

Amerikiečių povandeninio laivo „Memphis“ ekipažas išgirsta triukšmą – „Škval“ kraunama į torpedų aparatą, todėl iššauna į „Kursk“ savo naująją torpedą MK-48. „Memphis“ tariamai irgi nukenčia, tačiau per dvi paras pasiekia norvegų bazę Bergene. Ten jis neva yra užfiksuojamas palydovų-šnipų ir norvegų žurnalistės, sugebėjusios patekti į bazę. Tariamose nuotraukose dalis „Memphis“ laivo yra uždengta – slepiamas stiprus pažeidimas.

REKLAMA

Tolesnis šios versijos įvykių scenarijus dar dramatiškesnis. Incidento metu Sočyje poilsiaujantis V. Putinas skubiai keletą kartų telefonu susisiekia su tuometiniu JAV prezidentu Billu Clintonu. Šis įkalbinėja Rusijos vadovą nepradėti branduolinio karo.

Į Maskvą skubiai skrenda CŽV direktorius George'as Tenetas, siekiantis užglaistyti konfliktą. Neva JAV nurašo Rusijos skolas ir dar skiria jai 10 mlrd. dolerių kreditą. Padėtis suvaldyta.  V. Putinas tariamai viską žino ir tyli.

Britų ir norvegų gelbėjimo komandos siūlė savo pagalbą gelbėjant likusius gyvus „Kursk“ jūreivius, tačiau Rusija atsisakė (nuotr. SCANPIX)Britų ir norvegų gelbėjimo komandos siūlė savo pagalbą gelbėjant likusius gyvus „Kursk“ jūreivius, tačiau Rusija atsisakė (nuotr. SCANPIX)

REKLAMA

Klausimų lieka daug

Ar ši versija turi bent dalį tiesos? Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti sudėtinga, tačiau žymus Rusijos advokatas Borisas Kuznecovas, antram leidimui ruošiantis savo knygą „Kursk“, laikosi tvirtos pozicijos – ši versija yra melaginga. B. Kuznecovas iš karto po „Kursk“ tragedijos ėmėsi nemokamai ginti visų nukentėjusiųjų interesus. Jis viską matė iš arti ir pasirūpino, kad kuo daugiau informacijos apie nelaimę pasiektų plačiąją visuomenę.

Dėl to advokatas tapo ne pačiu mėgstamiausiu Rusijos režimo žmogumi ir buvo priverstas bėgti iš šalies. Prieš penkerius metus jis gavo politinį prieglobstį JAV.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

B. Kuznecovas tvirtina, kad amerikietiškoji versija yra ne kas kita, kaip rusų admirolų bandymas nusimesti atsakomybę už „Kursk“ tragediją ir viso ekipažo mirtį. Jau pirmomis dienomis po katastrofos vyriausiasis Rusijos karinio laivyno vadovas Vladimiras Kurojedovas pareiškė, kad daugiau nei 80 proc. yra įsitikinęs, jog „Kursk“ buvo susidūręs su užsieniečių laivu. Tokios pozicijos jis laikosi iki šiol, tačiau faktai rodo ką kita.

2000 metų rugpjūčio 29 dieną leidinys „New York Times“ apie „Kursk“ tragediją rašė: „JAV žvalgybinis povandeninis laivas pranešė, kad užfiksuotas sprogimas „Kursk“.“

REKLAMA

„Memphis“ iš tiesų buvo Barenco jūroje, tačiau paprasčiausiai stebėjo situaciją ir vykdė žvalgybą. Jis iš tiesų buvo pasiekęs Bergeno uostą Norvegijoje, bet pažeistas nebuvo. Šis apsilankymas buvo suplanuotas iš anksto. Jokių susidūrimų su „Kursk“ neįvyko. „Memphis“ savo žvalgybos duomenis perdavė JAV. Buvo nustatyta, kad dėl kuro nuotekio „Kursk“ įvyko sprogimas, lėmęs tolesnę detonaciją. Būtent šias išvadas po dvejų metų priėjo ir oficiali Rusijos tyrimo komisija.

Keista ar ne, tačiau būtent ši paprasčiausia versija atrodo įtikinamiausia, nors iš karto po katastrofos Rusijos Šiaurės laivyno admirolas Viačeslavas Popovas taip pat iškėlė teoriją apie susidūrimą su amerikiečių laivu. Baimėje paskendusi laivyno vadovybė siekė bet kokia kaina įrodyti, kad tai buvo ne jų klaida, o užpuolimas. Ši reakcija labiausiai primena tipines Šaltojo karo laikų istorijas, kai atsakomybės už savo veiksmus buvo galima atsikratyti nurašant ją SSRS ir JAV konflikto erdvei.

REKLAMA

Priešmirtiniai žodžiai

Įvairios spekuliacijos apie tikras tragedijos priežastis turbūt nenutils niekada. Žmonės ir toliau kels naujas, nagrinės senas versijas. Tačiau tragedija kiekvieno ruso atmintyje išliks kaip ne tik Rusijos laivyno, bet ir kaip visos šalies ir kiekvieno žmogaus atskirai nelaimė.

Apie tai visada primins 118 „Kursk“ jūreivių, kurių gyvybę pasiglemžė incidentas, pavardės. Po sprogimo dalis jų dar kelias dienas buvo gyvi, tačiau vėliau užduso.

Apie aukų asmeninę tragediją primins ir rašteliai, kuriuos po lemtingų įvykių laive paliko įgulos nariai. Nors britai ir norvegai dėjo nemažai pastangų, jų gelbėjimo operacijas gerokai pristabdė vilkinami rusų veiksmai. Vėliau olandų narų komandai beliko ištraukti 118 aukų.

REKLAMA
REKLAMA

„Mielieji mano Nataša ir sūneli Saša!!! Jeigu šis laiškas yra pas Jus, vadinasi, manęs nebėra. Aš Jus abu labai myliu. Nataša, atleisk man už viską. Sašulia, būk vyras. Aš jus tvirtai bučiuoju. Borisovas A. M.“, – prieš pat mirtį rašė vienas iš jūreivių.

Kitas įgulos narys Dmitrijus Kolesnikovas buvo nusivylęs vadovybės padarytomis klaidomis. Savo priešmirtiniame raštelyje jis rašė: „Vadovas mirė... Aš likau vyriausias pareigūnas laive... Skauda... Užmušė... Rugpjūčio 15.“ Vėliau tas pats D. Kolesnikovas parašė dar vieną raštelį: „Čia tamsu rašyti, tačiau pabandysiu. Visiems linkėjimai, nereikia nusiminti.“

Po sprogimo laivas nusileido ant Barenco jūros dugno – 108 m gylyje ir 135 km nuo artimiausio uosto Severomorsko (nuotr. SCANPIX)Po sprogimo laivas nusileido ant Barenco jūros dugno – 108 m gylyje ir 135 km nuo artimiausio uosto Severomorsko (nuotr. SCANPIX)

Gėdos dėmė

Advokato B. Kuznecovo nuomone, Rusija nepadarė to, ką galėjo padaryti siekdama išgelbėti bent dalį laive buvusių jūreivių. Pasak jo, jeigu Kremlius iš karto būtų paprašęs užsienio valstybių pagalbos, šiandien bent 24 laivo personalo nariai dar būtų buvę gyvi. Kita vertus, oficialūs duomenys rodo, kad įvykus sprogimui gyvų laive galėjo likti tik kelias valandas. Šis ir kiti faktai turbūt amžiams liks paslaptis. Visa tiesa apie „Kursk“ tragediją galbūt niekada nebus atskleista.

REKLAMA

TIK FAKTAI

Povandeninis laivas „Kursk“ pradėtas statyti 1992 metais. 1994-aisiais jis buvo pradėtas eksploatuoti.  Nuo 1995 iki 2000 metų priklausė Rusijos Šiaurės laivynui.

„Kursk“ buvo dislokuotos 24 sparnuotosios raketos „P-700 Granit“ ir 24 torpedos. Teigiama, kad pirmasis sprogimas laive įvyko nutekėjus vienos iš jų kurui.

Antrasis sprogimas įvyko po 135 sek. Jo galingumas prilygo maždaug 3,5–4,4 balo pagal Richterio skalę.

Britų ir norvegų gelbėjimo komandos siūlė savo pagalbą gelbėjant likusius gyvus „Kursk“ jūreivius, tačiau Rusija atsisakė.

Paskutiniai įrašai „Kursk“ laivo žurnaluose – 2000 metų rugpjūčio 12 dieną, 11 val. 15 min.

Po sprogimo laivas nusileido ant Barenco jūros dugno – 108 m gylyje ir 135 km nuo artimiausio uosto Severomorsko.

„Kursk“ tragedija – antra pagal aukų skaičių nelaimė Rusijos laivyne po Antrojo pasaulinio karo. 1962 metais įvykus sprogimui povandeniniame laive B-37 žuvo 122 žmonės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų