Nesutramdomas aleknoniškis tyčiojasi iš vietinių

Aly­taus ra­jo­no Sim­no se­niū­ni­jos Alek­no­nių kai­mo gy­ven­to­jai šią sa­vai­tę pa­ty­rė di­de­lį stre­są, ku­rį su­kė­lė vie­ti­nis gy­ven­to­jas. Su­ar­tas vi­siems pri­klau­san­tis ser­vi­tu­ti­nis ke­lias, vie­nas gar­baus am­žiaus žmo­gus, dar ban­dęs juo pa­si­nau­do­ti prieš su­ari­mą, bu­vo su­muš­tas. Sim­no se­niū­nas su­ka gal­vą, kaip su­tram­dy­ti sa­va­va­liau­to­ją.

Ko­va pra­si­dė­jo prieš sep­ty­ne­rius me­tus

Ne­to­li Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to gy­ve­nan­tys alek­no­niš­kiai su kai­my­nys­tė­je įsi­kū­ru­siu An­ta­nu Vai­čiū­nu ro­pę rau­ti dėl ke­lio pra­dė­jo maž­daug prieš sep­ty­ne­rius me­tus. Jis šia­me kai­me įsi­gi­jo že­mės skly­pą su ser­vi­tu­ti­niu ke­liu, ku­riuo žmo­nės nau­do­jo­si nuo se­nų lai­kų, ir ne­tru­kus A.Vai­čiū­nas da­lį ke­lio su­arė. Už tai jam Ad­mi­nist­ra­ci­nė ko­mi­si­ja prie Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės sky­rė 145 li­tų bau­dą.

Kaip ne kar­tą sa­kė vie­ti­niai, A.Vai­čiū­nas ėmė ga­din­ti ke­lią – prie jo su­dar­kė grio­vį, kad van­duo už­sem­tų. Truk­do no­rin­tie­siems tvar­ky­ti, vis aiš­kin­da­mas, kad ke­lias yra jo že­mė­je. Nors maž­daug pus­ki­lo­met­rio šis kai­mo ke­liu­kas Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re įre­gist­ruo­tas kaip ser­vi­tu­ti­nis. Juo su­teik­ta tei­sė nau­do­tis vi­siems gy­ven­to­jams – va­žiuo­ti trans­por­to prie­mo­nė­mis, va­ry­ti gal­vi­jus. Alek­no­niš­kiai šiuo ke­liu va­žiuo­ja į sa­vo na­mus, ga­nyk­las, ve­ža­si pa­ša­rus.

Ke­lias rei­ka­lin­gas va­žiuo­ti grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, gais­ri­nės ar ki­tų spe­cia­lių tar­ny­bų au­to­mo­bi­liams.

Nu­spren­dė ap­si­gin­ti per teis­mus

Per­nai dvie­jų ins­tan­ci­jų ša­lies teis­mai nag­ri­nė­jo A.Vai­čiū­no pra­šy­mus pa­nai­kin­ti per jo įsi­gy­tą že­mę ve­dan­tį ke­lią kaip ser­vi­tu­ti­nį. Mat jis truk­do ge­rai iš­dirb­ti že­mę, nes skly­pą da­li­ja į dvi da­lis. A.Vai­čiū­nas ieš­ki­ny­je nu­ro­dė ir ki­tą prie­žas­tį – ser­vi­tu­to bū­ti­nu­mas yra iš­ny­kęs, nes įreng­tas ki­tas ke­lias, ku­ris ei­na ša­lia jo skly­po.

Sim­no se­niū­no Vy­tau­to Vir­ši­lo tei­gi­mu, pas­ta­ra­sis ke­lias ei­na per kal­nus, per ki­tų žmo­nių že­mes, ir jis nė­ra ser­vi­tu­ti­nis, – žmo­gus tie­siog no­ri pri­vers­ti ap­lin­ki­nius va­ži­nė­ti ki­tu ke­liu.

Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas at­me­tė A.Vai­čiū­no ieš­ki­nį kaip ne­pa­grįs­tą, nes pa­kvies­ti liu­dy­ti vie­ti­niai ke­lią, tu­rin­tį ser­vi­tu­tus, įvar­di­jo kaip rei­ka­lin­gą jų su­si­sie­ki­mui. Teis­me da­ly­va­vę Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to at­sto­vai šį ke­lią api­bū­di­no kaip svar­bų jo gam­ti­nių kom­plek­sų tvar­ky­mui už­tik­rin­ti.

A.Vai­čiū­nas dar ban­dė lai­mės ieš­ko­ti Kau­no apy­gar­dos teis­me, ap­skųs­da­mas vie­ti­nio teis­mo spren­di­mą. Ta­čiau ir čia per­nykš­čio rug­sė­jo pa­bai­go­je bu­vo pri­im­ta jam ne­pa­lan­ki nu­tar­tis – ape­lia­ci­nis skun­das at­mes­tas, pa­lik­tas ga­lio­ti Aly­taus ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo spren­di­mas.

Pra­ėju­sių me­tų gruo­dį Alek­no­nių kai­mo gy­ven­to­jai krei­pė­si į Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Aly­taus že­mė­tvarkos sky­rių, kad ser­vi­tu­ti­nis ke­lias bū­tų nu­žen­klin­tas. Tai pa­da­rius ke­lią bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti re­mon­tuo­ti. Sky­rius nu­ro­dė, jog bū­ti­na tar­tis su Ve­re­bie­jų ka­dast­ro vie­to­vės pro­jek­to va­do­vu. Ta­čiau iki šiol ne­pa­vyks­ta su­si­tar­ti, ir ke­lias kol kas ne­nu­žen­klin­tas.

Muš­ty­nės ir su­ari­mas – šią sa­vai­tę

Šį tre­čia­die­nį gar­sia­ja­me Alek­no­nių ke­ly­je A.Vai­čiū­nas su­mu­šė juo dvi­ra­čiu va­žia­vu­sį ne­to­li gy­ve­nan­tį Al­bi­ną Jo­ną Kaz­laus­ką. „Pir­miau­sia stvė­rė už dvi­ra­čio, po to kumš­čiu da­vė per vei­dą, kad tuo ke­liu ne­va­ži­nė­čiau. Iš­kvies­ta po­li­ci­ja lie­pė kreip­tis į li­go­ni­nę. Aš taip ir pa­da­riau, o iš jos iš­ėjęs at­ėjau į po­li­ci­ją ir pa­ra­šiau pa­reiš­ki­mą. Kai aš apie sep­ty­nio­lik­tą va­lan­dą va­žia­vau tuo ke­liu, jis dar ne­bu­vo baig­tas ar­ti. Vė­liau su­arė vi­są. Tie­siog ste­buk­las – ke­lias jam ne­pri­klau­so, o jis ką no­ri tą da­ro“, – pa­sa­ko­jo A.J.Kaz­laus­kas.

Sim­no se­niū­nas šian­dien su­ka gal­vą, kaip su­tram­dy­ti sa­va­va­liau­to­ją. Aly­taus ra­jo­ne dar ne­gir­dė­tas da­ly­kas – teis­mų spren­di­mai ne­pa­lan­kūs sa­va­va­liau­to­jui, o jis da­ro, ką no­ri. A.Vai­čiū­nui pri­sis­kam­bin­ti ne­pa­vy­ko, to­dėl ne­ga­lė­jo­me iš­girs­ti, ko­dėl jis da­bar su­arė ke­lią. Se­niū­nas tvir­ti­no, kad alek­no­niš­kis šau­kia, aiš­ki­na sa­vo tie­sas. Pa­čiam se­niū­ni­jos va­do­vui ne­pa­vyks­ta su šiuo žmo­gu­mi su­ras­ti ben­dros kal­bos.

Dėl su­ar­to ke­lio alek­no­niš­kiai pa­ruo­šė raš­tus Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos, dar kar­tą – Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos Aly­taus že­mė­tvarkos sky­riaus va­do­vams. „Ne­gi nie­kas ne­ga­li mums pa­dė­ti ir mū­sų ap­gin­ti?“ – ste­bi­si A.J.Kaz­laus­kas, beveik 80 me­tų gy­ve­nan­tis Alek­no­ny­se ir da­bar su­dar­ky­tą ke­lią pri­si­me­nan­tis kaip tar­na­vu­sį vi­siems kai­mo žmo­nėms.

Alma MOSTEIKAITĖ