Ralyje dalyvaus ir visiems gerai Lietuvoje žinoma mergina – Ieva Gervinskaitė, „Mis Lietuva 2011“ nugalėtoja. Kodėl gražuolė nusprendė dalyvauti tokiame renginyje ir kaip jai sekasi vairuoti – klausiame jos pačios.
Kodėl nusprendėte dalyvauti Damų ralyje?
Visų pirma todėl, kad man patinka vairuoti. Iš pradžių mane išgąsdino pats tas žodis „ralis“, nes iškart asocijuojasi su trasom, pavojais, o aš dar nesu labai patyrusi vairuotoja – turiu dar tik keturių metų vairavimo stažą – bet paskui sužinojau, kad čia labai graži idėja, ir jei mane kviečia ir mano, kad kažkuo galiu prisidėti ir būti naudinga, tai tiesiog ir negalėjau atsisakyti.
Ar jau esate dalyvavusi panašiose akcijose?
Su onkologinėm ligom, ačiū Dievui, nei man, nei mano šeimai neteko susidurti, bet yra pažįstamų, kurie yra su tuo susidūrę. Prieš važiuodama į „Mis Pasaulis“ konkursą buvau apsilankiusi Santariškių klinikoje, vaikų onkologijos skyriuje. Tą apsilankymą prisiminus iškart norisi, kad tokių dalykų (onkologinių susirgimų, - aut.past.) būtų galima kažkaip išvengti, todėl kai pasiūlė dalyvauti ralyje su tokia mintimi, tai tikrai net nesudvejojau.
Ar iškart pavyko išlaikyti vairavimo egzaminą?
Taip, tuo metu gyvenau Klaipėdoje, todėl joje ir laikiau egzaminą. Ir teoriją, ir praktiką išlaikiau iš pirmo karto. Mane vairuoti mokė vyriausias brolis, aš apskritai augau tokioje berniukiškoje aplinkoje, tai man automobilis buvo pirmoj vietoj – suėjus septyniolikai jau pradėjau mokytis vairavimo teoriją. Ir šiaip, aš kaime gyvenau, visur reikėjo važinėti, tai nebūdavo nė dienos be automobilio, net ir traktorių esu vairavusi.
Ar teko turėti reikalų su policija?
Žinoma! (juokiasi) Iš tikrųjų man atrodo, kad labai sunku rasti tokių vairuotojų, kurie niekada nebūtų prasižengę. Kartais dėl neatidumo, kartais net ne dėl savo kaltės kažkas įvyksta. Būna juk „užsižiopsai“ – klausai, pavyzdžiui, garsiai muzikos ir per daug įsijauti. Aš pati esu sustabdyta policijos pareigūnų ir už greitį, ir už stovėjimą neleistinoj vietoj. Esu atsipirkusi ir tiesiog įspėjimais.
Turbūt pasinaudojote grožiu...
Žiūrint, koks nusižengimas, jei labai kažkoks grubus, tai nelabai išsisuksi, o kyšių duoti niekada nebandžiau, jausčiausi kalta ir apskritai nelabai įsivaizduoju kaip vyksta tas visas procesas – man pačiai būtų gėda. Bet iš menkučių nusižengimų yra tekę išsisukti – dažniausiai pareigūnai mane atpažįsta, draugiškai pasikalbame, ir jei galima skirti baudą arba įspėjimą, tai dažniausiai atsiperku įspėjimais, tai visai malonu iš tikrųjų.
Ar esate iš tų moterų, kurios pačios sugeba pasirūpinti automobilio techniniais dalykais?
Kažkaip, tiesą pasakius, dar niekada neteko nei rato keisti, nei panašių dalykų daryti, nes vairuoju pakankamai naują automobilį, todėl jokių problemų man su juo dar nebuvo iškilę. Tepalų nepakeisčiau, bet kažkokius minimalius dalykus galiu pasidaryti pati, nes viskas man pačiai labai įdomu. Rato, įtariu, irgi pasikeisti nesugebėčiau, nors, kai nesu bandžiusi, tai sunku pasakyti, kaip ten būtų. Juolab man niekada netrūko vyriškos pagalbos – tiek broliai, tiek tėtis pasirūpina.
Ar esate iš tų užkietėjusių vairuotojų, kurios net važiuodamos su vyru vis tiek pačios sėda už vairo?
Jeigu mane koks nors vaikinas kviečia kad ir į pasimatymą ir klausia, kur atvažiuoti tavęs paimti, tai aš sakau – gal man tave paimti? (kvatoja) Aš mėgstu būti nepriklausoma, kur noriu, ten važiuoju, kada noriu – tada grįžtu. Net vykdama į kokį vakarėlį važiuoju su automobiliu – geriau jau nevartosiu jokio alkoholio, bet grįšiu kada pati panorėsiu ir nuo nieko nereikės priklausyti.
Ar Jums svarbu automobilio prabangumas ar galėtumėt važinėti bet kokiu?
Man tai svarbu, ir aš stebiuosi, kai žmonės sako, kad automobilis – tai tik susisiekimo priemonė, nesvarbu kaip atrodo. Tai tada tą patį galima pasakyti ir apie drabužius – kad galime dėvėti visiškai bet kokius, svarbu, kad tik, pavyzdžiui, šalta nebūtų, bet juk taip toli gražu nėra.
Man pačiai patinka gražūs sportiniai automobiliai, nors pati ir vairuoju kitokį (Mitsubishi Outlander, - aut.past.). Mano džipas toli gražu nelabai moteriškas, anksčiau jis buvo tėčio, o dabar – mano, bet man labai patinka, patogus, erdvus, galima daug daiktų vežiotis, esu juo patenkinta. Aišku, jeigu nėra galimybių įsigyti prabangesnį automobilį, tai tada gerai ir bet koks.
Ar teko vairuoti su aukštakulniais?
Oi, labai dažnai! Ir net nedarau ten tų visų triukų, kai iki automobilio eini su aukštakulniais, o viduje laukia sportiniai bateliai, tik keletą kartų teko taip pasielgti. Man dažnai tenka vairuoti su aukštakulniais ir kažkaip nežinau – visai patogu, tiek vaikščioti su jais pripratau dėl tų misių konkursų, tiek važinėti.
Gal susilaukiate nustebusių žvilgsnių: visgi graži mergina su džipu ir aukštakulniais – retokas reiškinys.
Būna, kad pastebiu žvilgsnių, bet, man rodos, jie tokie labiau teigiami. Aš pati dažnai matau su aukštakulniais vairuojančias moteris. Aišku, su žemakulniais patogiau, nes yra man buvusi netgi tokia situacija, kai vos išvengiau susidūrimo su kitu automobiliu – kulniukas užkliuvo už kilimėlio ir negalėjau stabdyti, tai štai tada ir pagalvojau, kad gal reiktų dažniau su žemakulniais vairuoti.
Ar nėra kokie vyriškiai „užpypinę“ kelyje, kad, pavyzdžiui, užsižiopsojot prie šviesoforo ar panašiai?
Aišku, kad yra! Bet aš manau, kad vyrai daugiau agresijos prie vairo jaučia kitiems vyrams, o ne moterims. Aš kartais sulaukiu ir papypinimų ir pamojavimų, kai netyčia tikrai dėl savo kaltės užsižiopsau, bet manau vyrai mano, kad grūmoja kitam vyrui, nes mano automobilis toks nemoteriškas, tamsinti langai, todėl kai lenkia, ir pamato, kad už vairo vis dėlto mergina – tai tikrai pamatau atgailą veide, – linksmai pokalbį baigė mergina.
