Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis 2006 metais mūsų šalyje buvo daugiau kaip pustrečio šimto vietų, kurios pažymėtos trikampiu su juodu tašku – kelio ženklu „Daug eismo įvykių“, t.y. „juodųjų dėmių“. Šiemet tokių „dėmių“ beliko 58, bet jose iki rugpjūčio vidurio žuvo 2 ir buvo sužeistas 21 žmogus.
„Visose „juodosiose dėmėse“ diegiamos inžinerinės priemonės, todėl daugelis iš jų laikui bėgant išnyks iš Lietuvos žemėlapio. Kita vertus, sutvarkius tokią vietą ir užtikrinus, kad eismo įvykiai daugiau nebenutiks, kurį laiką „juodoji dėmė“ dar stebima“, – Balsas.lt sakė LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Skaudžiausios vietos – prie Kauno ir Alytaus
„Didžiausios „juodųjų dėmių“ sankaupos yra likusios kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės, kelyje A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis tarp Kauno ir Jonavos bei kelyje Nr. 141 Kaunas-Jurbarkas-Šilutė–Klaipėda tarp Šilutės ir Klaipėdos. Tačiau ir šiuose kelių ruožuose eismo sąlygos gerėja. Pavyzdžiui, kelyje A5 tarp Kauno ir Marijampolės 2008 metais buvo užfiksuotos 7 „juodosios dėmės“, o 2012 m jų beliko 3. Kelio A6 atkarpoje tarp Kauno ir Jonavos 2010 metais atlikta rekonstrukcija taip pat leido sumažinti avaringumo lygį: 2008 metais čia buvo 10, 2012 metais – 6 „juodosios dėmės“ “, – pasakojo N. Abukauskas.
„Juodojoje dėmėje“ per 4 metus vidutiniškai įvyksta 5,1 įvykiai, kurių metu būna žuvusių ar sužeistų. Tačiau yra tokių vietų, kuriose nelaimės kartojasi gerokai dažniau.
„Pavyzdžiui, kelių Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija ir Nr. 132 Alytus-Seirijai-Lazdijai sankryžoje ties Alytumi yra likusi nesaugi keturšalė, šviesoforais valdoma sankryža. Joje per 4 metus užfiksuoti net 9 eismo įvykiai. Čia, kaip ir pačioje avaringiausioje Lietuvos vietoje – automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda šalia Kauno ir Kleboniškio viaduko – dideli greičiai, o dažniausios nelaimės – automobilių susidūrimai“, – aiškina LAKD atstovas.
Lietuvos „juodųjų dėmių“ žemėlapis (LAKD nuotr.)
Avaringiausios Lietuvos vietos | |
Automagistralė Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 100-asis km (leidžiantis link tilto per Nerį prie Kleboniškio, prie naujojo pėsčiųjų viaduko) | 11 eismo įvykių, 1 žmogus žuvo, 15 sužeista |
Kelias Panevėžys-Šiauliai, 56-57 km (atkarpa, kertanti Radviliškio miestą) | 10 eismo įvykių, žuvusių nėra, sužeista 12 žmonių |
Kelias Alytus-Seirijai-Lazdijai, 3,7-4,6 km (keturšalė sankryža į Simną ir Seirijus) | 9 eismo įvykiai, 1 žmogus žuvo, 13 sužeistų |
Pastaba: Vieta Via Baltika kelyje Kėdainių rajone, kur rugpjūčio 2 d. per avariją susidūrė keli automobiliai ir keli žmonės žuvo, nėra „juodoji dėmė“. |
Lietuva iki šiol tik „gaisrus gesino“
Anot N. Abukausko, „juodosiose dėmėse“ atlikti tyrimai rodo, kad avarijų gausą lemia kelios priežastys.
„Tai didelis eismo intensyvumas, viršijamas leistinas greitis, ne iki galo sutvarkyta infrastruktūra, žmonių neatsakingumas ir atsipalaidavimas. Bet žmonės viršija greitį ne šiaip sau. Jeigu aplinkybės jiems lyg ir suteikia galimybę važiuoti greičiau negu reikėtų, galime laukti saugaus eismo situacijos pablogėjimo“.
LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjo teigimu, norint, kad eismo nelaimių sumažėtų, vienur pakanka patobulinti sankryžą, kitur specialiomis priemonėmis apriboti greitį ar iškirsti medžius, kitur gali prireikti didelių investicijų.
„Jeigu prie magistralės atsirado naujas gyvenamasis rajonas, pėstieji pradėjo vaikščioti per kelią, gali prireikti ir milijoninės investicijos, nes reikės viadukus statyti, o juos statant gal net žemę iš privačių savininkų išpirkti. O pinigų, kaip visuomet trūksta. Beje, net ir pastačius viaduką, saugaus eismo problemos gali neišnykti – koją gali pakišti paprastas žmonių atsainumas“, – sakė N. Abukauskas.
Jis apgailestauja, kad Lietuva negali skirti eismo saugumui tiek pinigų, kiek tarkime, Vokietija ar Olandija.
„Mes kol kas „gaisrus gesiname“, o vokiečiai ir olandai jau nustato, kur gali atsirasti nauj „juodoji dėmė“ ir imasi prevencinių priemonių anksčiau, negu toje vietoje sužeidžiami ar žūsta žmonės“, – Balsas.lt sakė N. Abukauskas. Tačiau, jo teigimu, eismo įvykių prognozavimo modelis jau bandomas ir Lietuvoje.
