Kol gamintojai ir prekybininkai džiaugiasi padidėjusiais pardavimais, mes kalbiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėją Deividą Kliučinską. Taigi, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kai stovime prie šaldytuvo ir negalime išsirinkti iš gausybės spalvotomis pakuotėmis viliojančių ledų?
– Ledai – ne tik atgaiva karštą vasaros dieną, bet yra ir itin mėgstamas desertas. Saldumynais gydytojai nepataria piktnaudžiauti, o kaip yra su ledais? Ar juos galima išskirti iš kitų desertų?
– Išskirti ledus iš kitų desertų ir sakyti, kad jie sveikesni už kitus, būtų neteisinga. Tai, kas sveika vieniems vartotojams, kitiems gali būti netgi draudžiama dėl jų sveikatos būklės ar individualių organizmo savybių. Tačiau drąsiai galėčiau išskirti I grupės ledus – jie maistine verte yra labai naudingi organizmui ir galėtų būti vadinami vienu iš sveikiausių desertų.
– O pagal ką ledai yra skirstomi į grupes? Kokie ledai gali būti laikomi I grupės ledais?
– Visi valgomieji ledai skirstomi į minkštuosius, grūdintus ir pagamintus namuose. Minkštieji pagal konsistenciją ir išvaizdą primena kremą, gaminami viešojo maitinimo įstaigose, pardavinėjami kaušeliais iš ledų vežimėlių. Grūdinti ledai gaminami pramoniniu būdu, paimti iš šaldymo įrenginio dar yra užšaldomi iki 18 laipsnių temperatūros ir taip laikomi iki realizavimo. Grūdinti ledai – tai visi sufasuoti ledai, pardavinėjami prekybos centruose. Pagal kokybę jie yra skirstomi į šešias grupes. I grupei priskiriami ledai, kurių sudėtyje gali būti tik pieno riebalų ir pieno baltymų. Kitų ledų grupėse leidžiama naudoti ne pieno kilmės baltymus ir riebalus.
– Ar tai, kad leduose yra mažiau pieno baltymų ir riebalų lemia jų kokybę, ir ar tai daro įtaką žmogaus sveikatai?
– Manau, kad čia yra pirkėjo ar vartotojo pasirinkimas, kokį produktą rinktis. Kai kurie žmonės negali vartoti pieno ar pieno produktų, dėl to, kad organizmas nevirškina laktozės arba pieno produktai sukelia alergiją. Tokie žmonės renkasi kitokius ledus, pavyzdžiui, vaisinius. Maistine verte tokie ledai nėra tokie vertingi kaip pagaminti iš pieno, tačiau jeigu vartotojas pageidauja būtent ledų iš vandens ir sulčių nieko blogo čia nėra. Tokie ledai atitinka visus maisto saugos reikalavimus, kurie yra vienodi visoje Europos Sąjungoje.
– Pagal ką Lietuvoje pirkėjai renkasi ledus? Žmonėms svarbus tik skonis ar vis tik yra skaitoma ir ledų sudėtis?
– Lietuviai ledų pasirinkimo atžvilgiu yra gana konservatyvūs. Populiariausi vis dar išlieka vaniliniai, šokoladiniai, karameliniai ledai be jokių įdarų. Ledus kaip gaminį galima būtų priskirti prie desertų, o desertą žmogus dažniausiai renkasi spontaniškai ir nelabai analizuodamas jo sudėtį, tačiau tikras ledų mėgėjas visada atkreips dėmesį, kas parašyta ant etiketės.
– Jau kelerius metus žiniasklaidoje yra garsiai eskaluojama tema apie maisto priedus, konservantus. O ar leduose yra aptinkama konservantų?
– Ledų gamyboje neleidžiama naudoti konservantų. Geriausias konservantas yra šaltis. Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gamintojai nenaudoja konservantų. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute kas metus tiriami ledų mėginiai, konservantų juose nenustatoma.
– Pieno milteliai, kiaušinių milteliai, garstyčių milteliai... Gal galite plačiau apie juos papasakoti? Būtent apie pieno miltelius, kurie naudojami gaminant ledus. Ar tai lygiavertis ingredientas pienui?
– Natūralų pieną sudaro apie 90 proc. vandens. Jis gana greitai genda, todėl ne visada patogus naudoti pramonėje. Pieno milteliai gaunami išgarinant iš pieno vandenį, kitaip sakant, išdžiovinant. Pieno milteliuose išlieka visos piene esančios naudingosios medžiagos ir jų galiojimo terminas pailgėja. Į tokius pieno miltelius įpylus pašalintą vandens kiekį, gaunamas atgamintas pienas, kuris turi visas pieno savybes. Skonis, žinoma, skirsis, bet maistine verte jis yra toks pat vertingas kaip ir įprastas pienas. Pagrindinis privalumas naudojant pieno miltelius pramonėje – ilgesnis jų galiojimo terminas.
– Papasakokite plačiau apie riebalus, kurie naudojami ledų gamyboje. Ar tai galėtų būti svarbiausias faktorius lyginant vienus ledus su kitais?
– Riebalų kilmė gali būti gyvūninė ir augalinė. Pieno riebalai visada laikomi vertingu produktu. Sūriai, grietinė, grietinėlė, sviestas – visuose produktuose yra pieno riebalų. Tačiau atsiradus didelei augalinių riebalų pasiūlai, jie pradėti naudoti pieno pramonėje kaip pieno riebalų pakaitalai. Augaliniai riebalai yra pigesni už pieno riebalus, todėl leidžia pagaminti pigesnį produktą. Vartotojai ženklinimo etiketėje privalo būti informuoti, kad produkte yra augalinių riebalų. Tendencijos rodo, kad vartotojams tokių produktų reikia ir jie yra gana populiarūs, nes kaina mūsų pirkėjams dažnai yra pats svarbiausias faktorius renkantis maisto produktus.
Kaip jau minėjau anksčiau, I grupės ledai nuo kitų ir skiriasi tuo, kad juose negali būti augalinės kilmės riebalų. Taigi, ledų kokybė iš tikrųjų turėtų būti lyginama pagal ledų gamyboje naudojamas riebalų rūšis.
– Ar minėtosios riebalų rūšys, naudojamos ledų gamyboje, nėra kenksmingos žmogaus organizmui?
– Nė viena riebalų rūšis, naudojama leduose, nėra bloga, tiesiog gamintojas visais atvejais privalo informuoti vartotojus, kokios žaliavos buvo naudotos produkto gamybai, šią informaciją nurodydamas produkto ženklinime. Maisto pramonės atstovai jau daugelį metų diskutuoja dėl hidrintų augalinių riebalų naudojimo. Šie riebalai siejami su neigiamu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau visiškai jų išvengti maiste yra sudėtinga. Kalbant objektyviai, turime pasakyti, kad svieste bei kituose pieno riebaluose taip pat yra nedideli trans–riebalų kiekiai, tačiau jie susidaro natūraliai, karvėms atrajojant žolę.
