REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Labai nemėgtame būti lyginami su Rytų europiečiais, patys labai noriai „kultūriškai“ linkstame į Vakarus, o kai užsieniečiai pasiklausia, kur ta Lietuva, išdidžiai atrėžiame, kad ji yra pačiame Europos centre – tik, ar tas Europos centras lengvai pasiekiamas turistams ir kokias galimybes keliauti oro šiuo metu turi mūsų šalies gyventojai. Apie tai, naujienų portalas Balsas.lt kalbasi su Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komercijos departamento direktoriumi Simonu Bartkumi.

REKLAMA
REKLAMA

2009-aisiais, kai pora oro vežėjų nutraukė savo veiklą, Lietuvoje buvo susidariusi kurioziška situacija, mat Europos kultūros sostinės titulą turėjęs Vilnius tapo sunkiai pasiekiamu miestu. Kaip manote, kokia situacija, kalbat apie susisiekimą oru, Lietuvoje yra šiandien?

REKLAMA

Šiuo metu Lietuvą pasiekti yra taip lengva, kaip niekada iki šiol dar nebuvo. 2012-aisiais metai fiksuojami puikūs statistiniai duomenys – skrydžių skaičius, oro bendrovių skaičius, keleivių skaičius, gerokai lenkia iki šiol pačiais geriausiais laikytus 2008-uosius metus. Keleivių pervežimas yra komercinė veikla, tad ji glaudžiai susijusi su bendru poreikiu skraidyti.

Dažnai pasitaiko komentarų, kad viena ar kita kryptimi trūksta tiesioginių skrydžių iš Lietuvos oro uostų. Ar yra tokių krypčių, kurių poreikis yra, bet nėra skrydžių?

REKLAMA
REKLAMA

Gyvename laisvosios rinkos sąlygomis, tad kur poreikis tampa labai ryškus, tai skrydis taip pat netrukus atsiranda. Suprantama, tai neįvyksta per mėnesį. Reguliarusis susisiekimas yra paremtas ilgalaikiu planavimu ir sprendimų priėmimas ir naujovių diegimas užtrunka ilgiau. Yra keletas krypčių, kurių paklausa šiuo metu pastebimai auga. Kai kurios jų šiuo metu lengvai pasiekiamos su persėdimu, bet laiko klausimas, kada šiomis kryptimis atsiras tiesioginiai reisai. Šiandien nėra nė vienos krypties, kur oro bendrovė  galėtų pradėti skraidyti jau rytoj ir ta kryptis būtų iš karto pelninga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokios galėtų tos potencialios kryptys tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos?

Stokholmas, Miunchenas, Sankt Peterburgas, Stambulas ir Tbilisis. Taip pat veikiausiai reiktų pridėti Amsterdamą prie augančio potencialo krypčių.

Neseniai spaudoje buvo pasirodžiusi informacija, kad viena iš naujųjų skrydžių krypčių galėtų būti Kazachstanas. Ar teko apie tai girdėti?

Taip, teko. Buvo ir bandymų organizuoti skrydį šia kryptimi. Pats Kazachstanas yra fiziškai toli, nors srautas ten keliaujančių nėra mažas, bet būtina paskaičiuoti, kiek, į tokį skrydį reikia investuoti ir kokio iš tiesų reikia keleivių srauto, kad skrydis būtų reguliarus. Šį klausimą būtina vertinti kompleksiškai.

REKLAMA

Ar tiesa, kad į rinką žengus pigių skrydžių bendrovėms lietuviai tik atranda keliones lėktuvu?

Keleivių skaičiaus daugėjimas rodo, kad vis daugiau žmonių skraido, bet tai nėra tik lietuviška tendencija, ji pastebima visoje Europoje. Pigių skrydžių bendrovės ir skrydžių kainų mažėjimas žmones skatina vis daugiau skraidyti. Žinoma, negalima lygintis su šalimis, kurios yra salose, tarkime Anglija, Airija ar Graikija. Šiuose regionuose tai viena iš būtinojo susisiekimo priemonių. Lyginant Lietuvą su Lenkija, Vokietija, Čekija ar Vengrija – keleivių srautų augimas visur panašus.

REKLAMA

Anksčiau pigių skrydžių bendrovių adresu buvo žeriama kritika, dėl neva paslėptų papildomų mokesčių, apmokestinto bagažo ir pan., ar šiuo metu situacija pasikeitusi?

Pigių skrydžių oro bendrovių viena iš veiklos strategijų – labai griežti standartai. Pigių skrydžių bendrovės labai dažnai būna novatorės įvairių naujovių diegime ar procesų standartizavime, pavyzdžiui, atskiri bagažo mokesčiai, išankstinė keleivių registracija internetu, įlaipinimas nenustatytoje vietoje ir pan. Anksčiau keleiviai nebuvo su tuo gerai susipažinę, o dabar kur kas geriau žino taisykles, tad ir jų pažeidimų pasitaiko rečiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš porą metų buvo pastebima tendencija, kad ieškodami pigesnių kelionės variantų keleiviai autobusais vykdavo į Latvijos oro uostus, o iš ten skrisdavo pasirinkta kryptimi. Ar šiandien tokia praktika tebeegzistuoja?

Esminių ir ilgalaikių kainų skirtumų nepastebime. Didesnėje rinkoje, pavyzdžiui Varšuvoje, galima rasti patrauklių akcinių kainų pasiūlymų, bet žvelgiant į bendras tendencijas ir stebint reguliariuosius skrydžius didelių kontrastų šiuo atžvilgiu nėra. Anksčiau buvo galima pastebėti ne visišką rinkos užpildymą rytų kryptimi, tai dabar juk atsirado skrydžių į tokius taškus kaip Maskva ar Kijevas.

REKLAMA

Neseniai Balsas.lt aiškinosi, kaip galima iš Vilniaus į Palangą nuskristi lėktuvu. Rezultatas nustebino, nes skrydis būtų per Rygą ir truktų daugiau nei pusę paros. Kalbant apie vietinių skrydžių poreikį, ar toks egzistuoja?

Žvelgiant į europines tendencijas pastebime, kad vietinių skrydžių poreikis mažėja. Žmonės linkę naudotis traukiniais ar kitu visuomeniniu transportu. Lietuvos atveju veikia tai, kad puikus susisiekimas automobiliais. Juk kalbant apie kelionę iš Vilniaus į Palangą, tai didžiajai daliai keliautojų kelionės tikslas nebūtų pati Palanga, o vykstama į Klaipėdą, Neringą, Nidą. Tad susumavus visus kelionės kaštus jos trukmė iki paskutinio taško būtų panaši, o kažkam gal būt netiktų pačių skrydžių laikas, ar laikas praleidžiamas oro uoste, tad susumavus visas aplinkybes, galima teigti, kad artimiausiu metu skrydžių iš Vilniaus į Palangą neturėsime.

REKLAMA

Ar tiesa, kad perkant lėktuvų bilietus iš užsienio jo kaina yra mažesnė, nei to paties maršruto bilietus įsigyjant iš platintojų Lietuvoje?

Situacija analogiška kaip ir važiavimas dėl pigesnių skrydžių bilietų į Rygą ar Varšuvą, nes vidurkiai kainų labai panašūs, bet pasitaiko atvejų, kai galima atrasti akcijų į egzotinius kraštus iš kitų taškų ir tada skubama tuo pasinaudoti. Keleiviams, kuriems svarbus kelionės maršrutas, datos kuriomis pageidaujama keliauti, atsiranda kiti prioritetai.

Kaip vertinate Vilniaus mero Artūro Zuoko įgyvendinamą idėją „air LITUNICA“ avialinijų? Ką manote apie dar vieno žaidėjo atėjimą į rinką?

Kai į rinką ateina naujas žaidėjas, tai senbuviams pasidaro sunkiau, bet kita vertus, kuo didesnė konkurencija, tuo daugiau laimi keleivis. Aviacija yra besivystanti sritis, tad naujo žaidėjo atsiradimas lemia ne tik kainų pokyčius, bet ir atsiranda tam tikros stimuliacijos – suaktyvinami keliautojų srautai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų