REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Grūdų kainų pokyčiai šią savaitę patvirtino ankstesnius spėjimus, kad pasaulinėje grūdų rinkoje įtaką kainoms daro finansinės institucijos ir galimybės uždirbti ieškantys spekuliantai.

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu per artimiausias savaites išvengsime netikėtumų, jeigu neužklups gamtos kataklizmai, daugelis grūdų augintojų šiuos metus vadins rekordiniais. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad siekusieji bet kokia kaina gauti kuo didesnį pelną, mažiau uždirbs, o gal net patirs nuostolių. Jie pabandė ignoruoti specialistų kasmet primenamas augalų tręšimo rekomendacijas ir pralaimėjo.

REKLAMA

Atskirkime grūdus nuo pelų

Šią savaitę Čikagos biržoje kviečių kaina per dieną sumažėjo apie 5,1 proc. – iki 327,8 JAV dol./t (917,8 Lt/t), o kukurūzų kaina krito 1,7 proc.– iki 584,2 JAV dol./t (1 635,7 Lt/t). Kviečių kaina krito ir Londono bei Paryžiaus biržose (1,7–2,1 proc.). Kokios priežastys? Gal prasidėjo kainų kritimas? Neskubėkime daryti išvadų. Pasak UAB „Žvalguva“ komercijos direktoriaus dr. Daivio Malinausko, kainų pokyčiai šią savaitę tik patvirtina ankstesnius aiškinimus, jog pasaulinėje grūdų rinkoje įtaką kainoms daro finansinės institucijos ir ypač grūdų rinkose suradę galimybę uždirbti spekuliantai.

REKLAMA
REKLAMA

„Šią savaitę investiciniai fondai biržose masiškai atsikratė „popieriniais“ kukurūzų bei sojų kiekiais ir uždirbo nemažai pelno. Grūdų kainos krito. Nesunku pastebėti, kad finansiniai investuotojai pasaulinėje žiniasklaidoje specialiai paskleidžia melagingą informaciją ir rinkose sukelia paniką. Kainai pakilus, akcijas parduoda, o kritus – superka“, – aiškina D.Malinauskas.

Kolegai iš esmės pritaria AB „Kauno grūdai“ Augalininkystės verslo vadovas Raimundas Skurdokas, svarstymus apie ateitį paaiškindamas klausimu: „Svarbu, kas šį kartą perims vairą į savo rankas – finansų įtaka ar reali padėtis grūdų rinkoje?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kainas galėtume palyginti tiksliai prognozuoti, jeigu grūdus pirktų tik malūnai, biokuro bei pašarų gamintojai. Žinotume pajėgumus, poreikį. O dabar viską sujaukia spekuliantai.“

Vis dėlto kaip, esant tokiai padėčiai, elgtis ūkininkams, kokie veiksniai šiuo metu rinkose yra svarbūs?

„Šiuo metu pasaulyje nėra itin svarbių karinių konfliktų, labai didelių stichinių nelaimių. Sausros nuostoliai daugiau išpučiami. Todėl manau, kad šiuo metu kainų augimo veiksnių yra mažiau nei kritimo. Žinoma, kokio nors konflikto pasaulyje atveju grūdų kainos gali gerokai pakilti, tačiau tokia tikimybė nedidelė. Aš ūkininkams patarčiau susiskaičiuoti grūdų auginimo savikainą, nusistatyti pelno normą ir parduoti derlių, kai ją pasieks. Nepatarčiau labai rizikuoti, nes galima ne tik laimėti, bet ir daug prarasti“, – pataria D.Malinauskas.

REKLAMA

Pakenkė godumas

Vilkaviškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas ir jo kolega iš Pasvalio rajono Jonas Kazėnas kaip susitarę labai atsargiai vertina bręstančio derliaus kiekį ir kokybę. Vilkaviškio rajone javapjūtė jau įsibėgėja, o Pasvalio rajone daugiausia kombainų į laukus išvažiuos kitą savaitę, žinoma, jeigu neužklups lietus.

Koks derlius? Vilkaviškiečiai žieminių rapsų kulia 2–4 t/ha, o pasvaliečiai atsargiai prognozuoja geresnį derlių.

Daugiau bėdų dėl išgulusių laukų. Tokių yra daugelyje rajonų. Kokios priežastys, ar visada galima kaltinti tik liūtis, škvalą? Ne visada. Pasėliai buvo gražūs, tačiau kai kuriems ūkininkams kilo noras dar padidinti derlių, nors žinojo, kiek galima tręšti. Taigi tikėjosi geresnio derliaus, o patirs tik dar daugiau nuostolių, nes už trąšas juk irgi reikėjo mokėti.

REKLAMA

Tokios nuomonės laikosi ir D.Malinauskas: „Savo akimis galėjau palyginti šalia esančius du skirtingų ūkininkų kviečių pasėlius. Viename apie 70 proc. javų išguldyti, susukti, vešlesni, tankesni, o kitame lauke kviečiai neišgulę, javai retesni, labiau pageltę. Akivaizdu, kad oro sąlygos buvo vienodos, tačiau buvo skirtingai organizuojami darbai, skirtingai tręšiama. Taigi nekaltinkime gamtos, geriau panagrinėkime, kokias darėme klaidas ir jų nekartokime. Priminsiu elementarią teoriją, kad rudenį NPK trąšų koeficientas turi būti toks: azoto –1, fosforo – 2, o kalio – 3 dalys.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dėl nesubalansuoto tręšimo ūkininkams šįmet priekaištauja ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė. Pasak mokslininkės, kai kurie žemdirbiai apsidžiaugė po žiemos gerai atrodančiais pasėliais ir susigundė siekti maksimalaus derliaus nepamatuotai padidindami azoto trąšų normą.

Derlius užaugo rekordinis, ar laiku nukulsime?

Prieš dvi savaites rašėme apie prognozuojamą bendrą derlių. Tada Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas Adolfas Damanskis tikino, kad šįmet tikimasi gauti apie 4 mln. t grūdų ir kategoriškai neigė kitų specialistų labiau optimistines prognozes. Šį kartą pateikiame agrarinių mokslų daktaro D.Malinausko nuomonę.

REKLAMA

„Mano skaičiavimais, šįmet galime tikėtis nukulti 4,4 mln. t grūdų. Pirmieji duomenys rodo, kad derlius bus apie 10 proc. didesnis nei tikėtasi. Šias išvadas padariau remdamasis rekordiniu žieminių rapsų ir žieminių kviečių derliumi, kurį turėtų gauti Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių, Šakių ir Joniškio rajonų žemdirbiai. Bendras žieminių ir vasarinių kviečių derliaus vidurkis turėtų siekti 5–5,5 t/ha, t.y. net 1,5 t/ha didesnis nei vidutiniškai gaunamas Lietuvoje. Be to, labai gerai užderėjo vasariniai miežiai, nes jiems augti buvo išskirtinai geros sąlygos – pavasaris vėsus ir drėgnas. Dar tikimasi labai aukšto žieminių rugių ir kvietrugių derliaus. Žieminių miežių derlius turėtų siekti 5–6 t/ha“, – argumentus beria D.Malinauskas.

REKLAMA

Be kita ko, didėja grūdams auginamų kukurūzų plotai, o jų derlius gali siekti 8–9 t/ha. Šįmet daug tokių kukurūzų auginama Šakių rajone – pradininkai Aleksandro ir Laimos Stonkų įmonė. Dar galima paminėti šakiečius ūkininkus Maksvyčius.

Laukiama ir rekordinio žieminių rapsų derliaus. Sąlygos buvo labai palankios, kitokios nei 2007–2008-ųjų sezonu, kai sklerotinis puvinys sunaikino apie 70 proc. derliaus. Šįmet žieminių rapsų derlius gali siekti 3–4 t/ha, o kai kurie ūkiai kuls 4,5–4,7 t/ha. Tiesa, apie 20–25 proc. gali būti prastesnis nei pernai vasarinių rapsų derlius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi konkrečiais tyrimais paremtos prognozės yra optimistinės. Lieka du svarbūs klausimai: ar galėsime laiku kulti, ar bus gera grūdų kokybė?

Savaitės viduryje daugelyje rajonų temperatūra siekė 29 laipsnius Celsijaus, pūtė 12–18 m/sek. vėjelis. Pasak D.Malinausko, esant tokioms sąlygoms iš hektaro per parą išgaruoja po 40–50 t vandens. Taigi dirvos įmirkimo pavojaus beveik neliko. Užsitęsęs karštis pagreitintų grūdų nokimą, jie būtų šiek tiek mažesni, tačiau geresnės kokybės, todėl ūkininkams neverta nuogąstauti, nes jų pajamos būtų tokios pat, o gal net didesnės. Tikėkimės.

REKLAMA

Komentaras

Įpratau riziką išskaidyti

Alfredas Bardauskas, Raseinių r. ūkininkas

Pastaraisiais metais grūdų rinkų nepastovumas tapo pastoviu reiškiniu, todėl manęs nestebina. Planinės ekonomikos laikai praėjo negrįžtamai. Kaip elgtis esant tokioms aplinkybėms? Aš riziką jau įpratau išskaidyti. Dalį derliaus parduodu iš anksto, dalį – nuėmimo metu, o dalį išdžiovinęs palieku sandėliuose ir stebiu padėtį rinkoje. Tokiu atveju vidutinę pardavimo kainą sužinau tik realizavęs visą derlių. Dėl kainų svyravimo ar dėl išankstinių sandorių kainų nekaltinu grūdų supirkėjų, juk daugelis jų nuperka grūdus iš ūkininkų ir dažniausiai iš karto sudaro pardavimo sutartis. Nemanau, kad jie rizikuotų spekuliuoti dideliais kiekiais.

REKLAMA

Šįmet geros sąlygos geram derliui gauti. Tačiau prisipažinkime, kad kai kurie ūkininkai patys prisidarė bėdų. Gal kai kur javus išguldė škvalas, tačiau tikrai akivaizdu, kad šįmet nemažai ūkininkų per daug išbėrė azoto trąšų. Dėl to jų derlius bus prastesnis, o jeigu dar paskubėjo sudaryti išankstines sutartis, tai gal net ir patirs nuostolių.

Albinas Čaplikas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų