Vyriausybė nutarė, kad nuo šiol su verslu jos turės atsiskaityti per 30 dienų nuo prekės ar paslaugos gavimo, o to nepadarius bus skaičiuojami delspinigiai. Verslininkų teigimu, iki šiol iš valstybės atgauti ilgus metus „marinuojamas“ skolas, o juo labiau kelti delspinigių klausimą buvo nerealu. Praėjusiais metais savivaldybių skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams siekė per 1 mlrd. 700 mln. litų. Kaip „Vakaro žinias“ informavo Ūkio ministerija, iš jų 2011 m. Valstybės institucijų įsiskolinimai verslui už prekes ir paslaugas sudarė 3 mln. litų, o savivaldybių – 365,7 mln. litų. Labiausiai prasiskolinusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės. Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė įstatymo projektą, kuriam įsigaliojus valstybės ir savivaldybės institucijos su verslininkais turės atsiskaityti per 30 dienų nuo prekės ar paslaugos gavimo. Įstatyme taip pat numatyta palūkanų skaičiavimo tvarka. „Skolų piramidė ima byrėti“. VAKARO ŽINIOS
Naudotų automobilių Lietuvoje perkama vis mažiau. Iki praėjusių metų liepos 1 d. automobilių turgus šlavę baltarusiai vos įsigaliojus naujiems muitams beveik dingo iš mūsų šalies. Kazachų ir kirgizų prekeivių pajėgos irgi negausėja, o lietuviai dairosi pigesnių modelių ir stengiasi išvengti bet kokių santykių su išperkamosios nuomos bendrovėmis. Naudotų automobilių prekyba užsiimantys verslininkai neslepia, kad didžiausia jų viltis – tikėtini mažesni importo muitai Rusijoje. Tačiau kada ir kiek bus sumažinti muitai – kol kas neaišku. Kol muitai nesumažinti ir naudotų automobilių srautai į Rusiją bei Baltarusiją apmirę, pirkėjams Lietuvoje – palankus metas įsigyti automobilį: pasiūla nemaža, kainos geros, o realių klientų nedaug. „Mašinų pirkėjai vis labiau linkę taupyti“. LIETUVOS RYTAS
Kai susiduria stambusis ir smulkusis verslas, apie partnerystę nekalbama – smulkusis imamas traiškyti, – tuo teigia įsitikinusi bendrovės „Kauno spauda“ vadovė Elena Bakanauskienė. 120 kioskų Kaune turinčiai įmonei šie metai bene sunkiausi per visą jos egzistavimo laikotarpį. „Manau, kad sunkiausias akmuo mums po kaklu – tai atsainus valdžios požiūris į smulkųjį verslą. Nors viešai deklaruojama, kad šiai sričiai skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau realybė dažnai yra visiškai kitokia“, – sakė E. Bakanauskienė. Pasak jos, nuo šių metų pradžios miesto tarybos sprendimu buvo pakelti mokesčiai už žemę. „Lyginant su praėjusiais metais, už kioskų užimamus žemės kvadratus per metus sumokėsime 40 tūkst. litų daugiau – smulkiajam verslui tai nemenka suma“, – nuogąstavo E. Bakanauskienė. Jos tikinimu, kai kuriose miesto vietose „Kauno spaudos“ kioskai netikėtai atsidūrė privačiose teritorijose, o įkaitais tapę kioskai mažina „Kauno spaudos“ galimybes efektyviai kovoti rinkoje, kur vis labiau įsitvirtina stambiojo verslo buldozeriai. „Spaudos kioskai spraudžiami į kampą“. KAUNO DIENA
Nuo šiol kiekvienas klaipėdietis galės sužinoti, kokio dydžio triukšmas jį supa. Po dvejų metų atkaklaus darbo Klaipėdos mieste patvirtinti strateginiai triukšmo žemėlapiai. Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Renatos Chockevičienės teigimu, „patvirtintų triukšmo strateginių žemėlapių duomenys bus naudojami triukšmo prevencijos zonoms, tyliosioms zonoms nustatyti, atnaujinti triukšmo prevencijos veiksmų planui, informuoti visuomenę ir teikti duomenis Europos Komisijai“. Pasak R. Chockevičienės, pagrindiniai triukšmo šaltiniai Klaipėdoje, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, – transportas ir pramonė. Pagal bendrą planą parengta dešimt žemėlapių, kuriuose užfiksuoti kelių transporto, geležinkelių transporto ir pramoninio triukšmo ribiniai dydžiai. „Klaipėdos triukšmas užfiksuotas žemėlapiuose“. VAKARŲ EKSPRESAS
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Seime registravo Pluoštinių kanapių įstatymo projektą ir jo lydimuosius dokumentus. Jei parlamentarai šiems teisės aktams pritars, pluoštinių kanapių auginimas bus įteisintas. Nors šiuo metu Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato, kad už bet kokių kanapių auginimą baudžiama iki 5 metų laisvės atėmimo bausme, pernai visai legaliai pluoštinėmis kanapėmis buvo užsėta daugiau kaip 50 ha Lietuvos ploto. Policija bausti augintojų negali, mat už Lietuvos teisės aktus viršesni briuseliški auginti šiuos narkotinių medžiagų turinčius augalus nedraudžia. Todėl Žemės ūkio ministerija ir nusprendė legalizuoti kanapes bei pateikė atitinkamą įstatymo projektą. K. Starkevičiaus teigimu, neverta drausti auginti tai, ką leidžia ES, nes tokiu atveju Lietuva tik praranda pinigus. Pasirodo, ES kanapių auginimą net skatina: už hektarą pluoštinių kanapių ūkininkams būtų sumokama po 413 litų tiesioginių išmokų. „Kanapes įteisinantis įstatymo projektas – Seime“. RESPUBLIKA
