Padavėjai: arbatpinigiai neretai viršija visą atlyginimą (apklausa)

Grei­tos ir pa­slau­gios pa­da­vė­jos, man­da­gūs bar­me­nai ne­ria­si iš kai­lio, kad tik už­dirb­tų kuo dau­giau ar­bat­pi­ni­gių. At­li­kus ne­di­de­lį ty­ri­mą paaiš­kė­jo, kad ar­bat­pin­igiai daž­niau­siai vir­ši­ja at­ly­gi­ni­mą. Darb­da­viai tuo nau­do­ja­si – mo­ka pa­da­vė­jams ma­žus at­ly­gi­ni­mus. Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad už „ar­ba­tą“ rei­kia mo­kė­ti mo­kes­čius.

Nuo 50 cen­tų iki 60 Lt

Lan­ky­to­jai daž­niau­siai pa­lie­ka nuo 50 cen­tų iki 7 li­tų, pa­sa­ko­ja šiuo me­tu ka­vi­nė­je dir­ban­tis An­ta­nas. „Sek­ma­die­niais 50 Lt „ar­ba­tos“, pir­ma­die­niais – 30 Lt. Už­mo­kes­tis už die­ną vi­du­ti­niš­kai sie­kia 40 Lt“, – pa­sa­ko­ja vai­ki­nas.

Bar­me­nė Kris­ti­na sa­ko, jog iš klien­tų daž­niau­siai su­lau­kia 2–3 Lt ar­bat­pi­ni­gių, o 5–10 Lt pa­si­tai­ko re­tai. „Dir­bant už ba­ro, ar gau­si „ar­ba­tos“, la­bai pri­klau­so nuo bend­ra­vi­mo su žmo­gu­mi. Jei pa­si­šyp­sai, pa­juo­kau­ji ar­ba iš­si­kal­bi – ga­li bū­ti be­veik ga­ran­tuo­ta, kad žmo­gus pa­liks mo­ne­tų, – pa­sa­ko­jo bar­me­nė. – Va­sa­ra to­kiems ba­rams, ku­ria­me aš dir­bu, nė­ra se­zo­nas. Žmo­nių ne­daug, to­dėl iš „ar­ba­tos“ už­dirb­ti ant­ro at­ly­gi­ni­mo ne­la­bai išei­tų. Per die­ną kar­tais gau­nu vos 5 litus, nors, tie­sa, bu­vo die­nų, kai ga­vau ir 60 li­tų“.

Ra­sa, dir­ban­ti už­kan­di­nė­je, ku­rios pa­grin­das – komp­lek­si­niai pie­tūs, ar­bat­pi­ni­gių daug neuž­dir­ba: „Atei­na tie pa­tys žmo­nės, tai jiems net ne­ver­ta pa­lik­ti ar­bat­pi­ni­gių.“

Ger­da pa­sa­ko­jo, jog ar­bat­pi­ni­gių kie­kis pri­klau­so nuo klien­tų. „Ar­ba­tos" su­si­ren­ku dau­giau, nei už­dir­bu. Per dar­bo die­ną išei­na apie 100 litų, o al­ga sie­kia vos 50 litų per die­ną. Sten­giuo­si ap­tar­nau­ti taip, kad pa­lik­tų ar­bat­pi­ni­gių“, – da­li­jo­si dar­bo ka­vi­nė­je su­bti­ly­bė­mis mer­gi­na.

Šiuo me­tu vie­na­me iš Ang­li­jos res­to­ra­nų dir­ban­tis Ka­ro­lis pa­sa­ko­jo, jog per sa­vai­tę jo gau­na­mi ar­bat­pi­ni­giai sie­kia 300–400 litų, o al­ga – 4000 litų, to­dėl jam iš­gy­ven­ti tik iš ar­bat­pi­ni­gių neį­ma­no­ma.

Ar­bat­pi­ni­giai – ant­ra al­ga

Kol kas ar­bat­pi­ni­giai ka­vi­nių ir ba­rų dar­buo­to­jams – pa­grin­di­nis pa­ja­mų šal­ti­nis. Dau­gu­ma mai­ti­ni­mo įstai­go­se dir­ban­čių žmo­nių nė ne­ži­no, kad nuo ar­bat­pi­ni­gių tu­rė­tų bū­ti mo­ka­mi mo­kes­čiai.

„Ap­mo­kes­tin­ti ar­bat­pi­ni­gius – di­džiau­sia ne­są­mo­nė, nes 15 pro­cen­tų mo­kes­čio yra la­bai daug. Bet iš kur­gi vals­ty­bei ži­no­ti, kiek aš kiek­vie­ną va­ka­rą gau­nu „ar­ba­tos“?“, – svars­tė mū­sų kal­bin­ta pa­da­vė­ja.

„Dir­bu tik­rai tik dėl ar­ba­tos – at­ly­gi­ni­mas men­kas, sie­kia pu­sę tūks­tan­čio li­tų, o kai žmo­nių yra, ga­liu su­si­rink­ti dau­giau nei šim­tą li­tų pa­pil­do­mai. Ge­riau­siai klien­tai pa­li­ki­nė­ja po al­gų“, – pa­sa­ko­jo pa­da­vė­ja.

„Jei „ar­ba­ta“ bū­tų ap­mo­kes­tin­ta, tik­rai ne­dirb­čiau, nes dar­bo krū­vis la­bai di­de­lis ir dar­bas sun­kus. Rea­liai tik iš „ar­ba­tos“ ir gy­ve­nu“, – pa­sa­ko­jo ki­ta pa­da­vė­ja.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Ar­bat­pi­ni­giai yra ap­mo­kes­ti­na­mi

Kas yra ar­bat­pi­ni­giai? Ar jie ap­mo­kes­ti­na­mi? Si­tua­ci­ją ko­men­tuo­ja Šiau­lių ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Zo­nė LA­PIE­NĖ:

– Ar­bat­pi­ni­giai yra pa­ja­mos, ku­rios yra ir ga­li bū­ti ap­mo­kes­tin­tos dve­jo­pai: vie­nu at­ve­ju, kai jie įskai­čiuo­ja­mi į są­skai­tą ar­ba vi­si ar­bat­pi­ni­giai ati­ten­ka bend­ro­vei bei ši vė­liau juos iš­mo­ka dar­buo­to­jams pa­gal sa­vo nu­sta­ty­tą tvar­ką ir ki­tu at­ve­ju, kai dar­buo­to­jai pa­tys gau­na ar­bat­pi­ni­gius ir juos pa­si­lie­ka sau.

Gy­ven­to­jų gau­na­mų pa­ja­mų, įskai­tant ar­bat­pi­ni­gius, ap­mo­kes­ti­ni­mas yra nu­sta­ty­tas Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­me. Šiuo me­tu jie ap­mo­kes­ti­na­mi 15 pro­cen­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fu.

Taip pat nuo ar­bat­pi­ni­gių su­mos, kaip nuo su dar­bo san­ty­kiais ar jų es­mę ati­tin­kan­čiais san­ty­kiais su­si­ju­sių pa­ja­mų, tu­ri bū­ti iš­skai­čiuo­tos (su­mo­kė­tos) pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo (to­liau – PSD) ir vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo (to­liau – VSD) įmo­kos.

Pla­čiau apie ap­mo­kes­ti­ni­mą

Pir­mu at­ve­ju, pa­gal mi­nė­tą įsta­ty­mą, iš Lie­tu­vos vie­ne­to (bend­ro­vės, res­to­ra­no, ka­vi­nės) gy­ven­to­jo gau­na­mos pa­ja­mos, tarp jų ir ar­bat­pi­ni­giai, yra pri­ski­ria­mos A kla­sės pa­ja­moms. Pa­vyz­džiui, res­to­ra­nas, iš­mo­kė­da­mas iš­mo­kas, pa­gal mo­kes­čio mo­kė­ji­mo tvar­ką pri­ski­ria­mas gy­ven­to­jo A kla­sės pa­ja­moms, nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­va­lo ap­skai­čiuo­ti, iš­skai­čiuo­ti ir su­mo­kė­ti į biu­dže­tą pa­ja­mų mo­kes­tį, jei­gu šios iš­mo­kos nė­ra pri­ski­ria­mos neap­mo­kes­ti­na­moms pa­ja­moms. To­dėl, jei Lie­tu­vos vie­ne­tas (ka­vi­nė, res­to­ra­nas ir t.t.) dar­buo­to­jų iš klien­tų gau­tus ar­bat­pi­ni­gius pri­ski­ria bend­ro­vės pa­ja­moms, o vė­liau iš šių lė­šų dar­buo­to­jams iš­mo­ka su­mas kar­tu su dar­bo už­mo­kes­čiu, pa­ja­mų mo­kes­tį bei PSD ir VSD įmo­kas, iš­skai­čiuo­ti pri­va­lo šias iš­mo­kas iš­mo­kė­jęs vie­ne­tas.

Ant­ru at­ve­ju, ar­bat­pi­ni­giai pa­gal pa­ja­mų mo­kes­čio su­mo­kė­ji­mo tvar­ką pri­ski­ria­mi B kla­sės pa­ja­moms. Mo­kes­tį nuo jų, pa­gal mo­kes­čio mo­kė­ji­mo tvar­ką pri­ski­ria­mų B kla­sės pa­ja­moms, dek­la­ruo­ja, ap­skai­čiuo­ja ir su­mo­ka pa­ts nuo­la­ti­nis Lie­tu­vos gy­ven­to­jas. To­dėl, jei bend­ro­vė lei­džia dar­buo­to­jams iš klien­tų gau­tus ar­bat­pi­ni­gius pa­si­bai­gus dar­bo lai­kui pa­si­da­lin­ti, gau­ti dar­buo­to­jų ar­bat­pi­ni­giai ap­mo­kes­ti­na­mi ana­lo­giš­kai, ta­čiau pa­ja­mų mo­kes­tis tu­ri bū­ti su­mo­ka­mas pa­si­bai­gus mo­kes­ti­niam lai­ko­tar­piui iki ki­tų ka­len­do­ri­nių me­tų ge­gu­žės 1 die­nos pa­tei­kiant me­ti­nę gy­ven­to­jo pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją.

Tik­ri­nant vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gas, ten­ka su­si­dur­ti su si­tua­ci­jo­mis, kai prie ka­sos apa­ra­tų sto­vi įvai­riau­sios tal­pyklos – nuo stik­li­nės iki tau­pyk­lės – su lan­ky­to­jų pa­lik­tais pi­ni­gais. Pri­me­nu, ka­sos apa­ra­to ka­so­je ir ka­sos ope­ra­ci­jų at­li­ki­mo vie­to­je drau­džia­ma lai­ky­ti neaps­kai­ty­tus (taip pat as­me­ni­nius) pi­ni­gus.

Ieva AUGYTĖ