REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Du nauji moksliniai darbai paneigė 2010 metais NASA finansuojamų mokslininkų prieštaringai vertinamą tyrimą, teigiantį, kad atrasta nauja bakterinė gyvybės forma, mintanti arsenu.

REKLAMA
REKLAMA

„Priešingai nei pirminis pranešimas, naujas tyrimas aiškiai rodo, kad bakterija GFAJ-1 negali fosforo pakeisti arsenu tam, kad išgyventų“, – teigiama prestižiniame amerikiečių mokslo žurnale „Science“.

REKLAMA

Neseniai žurnalas paskelbė daug triukšmo sukėlusį pirmąjį 2010 metų gruodžio tyrimą, kuriam vadovavo Felisa Felisa Wolfe-Simon, tuomet buvusi NASA astrobiologijos programos mokslinės komandos nare, ir kuriame skelbiama, kad Kalifornijos ežere aptikta nauja gyvybės forma.

Tvirtinta, kad daug arseno turinčiame Mono ežere rasta bakterija verčia iš naujo apibrėžti gyvybės sudedamąsias dalis, mat ji išgyvena ir auga savo DNR ir ląstelių membranose fosforą pakeisdama arsenu.

REKLAMA
REKLAMA

Biologai mano, kad gyvybei būtini šeši elementai: anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas ir siera.

Arsenas panašus į fosforą, tačiau gyviems organizmams jis paprastai nuodingas.

Pirmojo tyrimo rezultatus dar reikėjo patvirtinti, kad jie būtų laikomi tikru atradimu, o dvi atskiros mokslininkų komandos nustatė, kad bakterijai išgyventi vis dėlto reikėjo šiek tiek fosfato, o visiškai jo pakeisti arsenu ir išlikti ji negalėjo.

NASA Kalifornijos Mono ežere, neįprastai druskingame vandens telkinyje, kuriame arseno ir mineralų lygis labai aukštas, atliko ne vieną tyrimą. Manoma, kad sąlygos šiame ežere atspindi tas, kuriomis Žemėje ir galbūt Marse evoliucionavo ankstyvoji gyvybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors F. Wolfe-Simon ir jos kolegos pripažino, kad jų tirtuose mėginiuose buvo labai žemas forfato lygis, jie padarė išvadą, kad tai užteršimo lygis, kuris neturi reikšmės sudarant galimybes GFAJ augti.

Du atskiri „Science“ žurnale paskelbti straipsniai dabar „atskleidžia, kad jos terpėje iš tiesų buvo pakankamas užteršimas fosfatu, kad būtų palaikomas GFAJ-1 augimas“, skelbia leidinys.

Vieną straipsnį parašė Marshallas Louiass Reavesas su kolegomis iš Prinstono universiteto, Rosemary Redfield iš Britų Kolumbijos universiteto ir Leonidas Kruglyakas iš Howardo Hugheso medicinos instituto.

REKLAMA

Jie nustatė, kad bakterija iš tiesų savo DNR nepakeitė fosforo arsenu, tačiau „kartais pasisavindavo arseną į mažas molekules vietoje fosfato“.

Tyrimo bendraautorė, mikrobiologė iš kanados R. Redfield buvo viena pirmųjų, garsiai suabejojusi pirminio tyrimo rezultatais.

„Nežinau, ar tyrimo autoriai tiesiog yra prasti mokslininkai, ar jie tiesiog be skrupulų stumia NASA idėją „Kosmose yra gyvybė!“ – tinklaraštyje rašė R. Redfield, netrukus po to, kai tyrimo rezultatai buvo paskelbti.

Antrąjį darbą, paneigiantį rezultatus, parašė Tobiasas Erbas su kolegomis iš Mikrobiologijos unstituto Ciuriche. Jie nustatė, kad nors bakterija ir sugeba išgyventi daug arseno turinčioje aplinkoje, jai išgyventi ir augti fosforas vis tiek reikalingas.

REKLAMA

Tad tai yra ne nauja gyvybės forma, kuri veši naudodama arseną, o „gerai prisitaikęs ekstremofilas, kuris gyvena daug arseno turinčioje aplinkoje“, tvirtina „Science“.

Ši bakterija „greičiausiai prisitaikiusi net esant atšiaurioms sąlygomis misti fosfatu, o tai padėtų paaiškinti, kodėl ji gali augti net jos ląstelėse esant arseno“, – teigiama žurnale.

„Mokslinis procesas natūraliai pats ištaiso klaidas, kai mokslininkai bando pakartoti paskelbtus rezultatus“, – priduriama jame.

F. Wolfe-Simon naujienų agentūrai AFP teigė, kad naujuose tyrimuose skelbiami duomenys „atitinka skelbus pirmame tyrime“. Mokslininkė su kolegomis artimiausiais mėnesiais žada paskelbti naujos informacijos.

„Moksle puikus dalykas yra tai, kad galėjimas atlikti kruopščius tyrimus su kontrole leidžia gauti vis tikslesnių žinių apie gyvybę ir visatą, kurios yra ypač naudingos“, – sakė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų