Šią savaitę Seimas pradės svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų liberalizuoti darbo santykius. Kaip žinoma, nors pataisos ilgai buvo svarstomos Trišalėje taryboje, sutarimo dėl kai kurių siūlymų taip ir nebuvo pasiekta. Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė teikti jas Seimui svarstyti. Todėl Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pirmadienį politikus, Vyriausybės narius ir šalies profesinių sąjungų atstovus pakvietė į viešą diskusiją.
(Papildyta 16:44 val.) Alternatyvą registruos socialdemokratai ir J. Razma?
V. Andriukaičio pasiūlymą – Trišalėje taryboje suderintą Darbo kodekso pataisų variantą, kurį turinti prasitarė viceministrė A. Mikalauskaitė, trims diskusijoje aktyviai dalyvaujantiems parlamentarams – jam, A. Sysui ir J. Razmai – skubos tvarka užregistruoti Seime, salė sutiko plojimais. Esą, rytoj jį užregistravus, ketvirtadienį būtų galima pritarti po pateikimo, penktadienį svarstyti, o šeštadienį – priimti. Tuo metu profesinės sąjungos informavo, kad nuo rytdienos spendimų priklausys ir jų sprendimas dėl protesto akcijų organizavimo.
(Papildyta 16:39 val.) Įtampa motyvacijos dirbti nesukurs
Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės A. Mikalauskaitės, problemų kils tose įmonėse, kurių vadovai yra „pirmoji karta“ nuo Gariūnų.
Anot jos, tie verslininkai, kurie investavo į dialogą, laimės, o pralaimės tie, kurie galvojo, kad bet kada gali pakeisti bet kurį darbuotoją. Kita vertus, pabrėžė ji, motyvaciją dirbti didina ne tik atlyginimas, tačiau darbuotojams siūlomos socialinės paslaugos ir socialinė infrastruktūra.
Baigiantis diskusijai profesinių sąjungų atstovai ragino Seimo narius „pamokyti premjerą dialogo pradmenų“ ir siūlė antradienio posėdyje atmesti Vyriausybės teikiamas pataisas iki to laiko, kol bus pasiektas susitarimas Trišalėje taryboje.
V. Andriukaičio teigimu, tai galima padaryti ir rytoj rytą Seniūnų sueigoje – reikėtų išbraukti su darbo santykių liberalizavimu susijusius klausimus iš darbotvarkės, nes „čia niekas nedega“. „Jeigu matysime, kad rytoj jis nestoja, tada jau nebus geros politinės valios, o įtampos bus labai daug“, – sakė jis, siūlydamas Darbo kodekso pataisas atidėti rudens sesijai.
Neskubėti ir paskutinėmis sesijos dienomis nepriimti pataisų ragino ir socialdemokratas A. Sysas , nes „su tokiomis pataisomis mes būsime nekvalifikuotos darbo jėgos, pigaus darbo šalis“.
Tuo metu J. Razma sakė nedramatizuojantis, jeigu Seime projektui būtų pritarta po pateikimo, tačiau „svarstant Socialinių reikalų komitete jis turėtų susiaurėti iki tų pasiūlymų, dėl kurių sutarta Trišalėje taryboje“. Tačiau jis sakė negalįs pasakyti, kaip nuspręs Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcija.
(Papildyta 16:21 val.) Skubėjimas – bandymas prieš rinkimus įsiteikti rėmėjams?
Tuo, kad Darbo kodekso pataisų priėmimas numatytas neeiliniame posėdyje šeštadienį, piktindamasis Seimo narys Vytenis Andriukaitis sakė: „Aš manau, kad nebus, ką priimti. Bet tai priklausys nuo to, kaip mes balsuosime rytoj. Toks projektas negali būti teikiamas, nes jis pažeidžia trijų šalių principus.“ Socialdemokratas diskusijoje taip pat sakė, kad tai, jog per savaitę norima ir pateikti Darbo kodekso pataisas Seimo plenariniame posėdyje, ir jas priimti, gali būti susiję su kai kurių parlamentarų bandymu prieš rinkimus įtikti potencialiems rėmėjams.
Pasak A. Černiausko, profesinės sąjungos su darbdaviais dėl daugelio klausimų, pavyzdžiui, dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, susitartų lengviau, tačiau tam trukdo Vyriausybė. Atsakydamas jam, J. Razma sakė: „Čia Seimas darys sprendimą.“ Tačiau jis neatmetė, kad koalicinės vyriausybės vadovas kartais turi įsiklausyti ir į liberaliųjų partijų frakcijų pozicijas.
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad daugelis siūlymų gali būti panaudoti kaip spaudimas darbuotojams.
„Jeigu leisime dirbti 78 valandas, darbdavys tai išnaudos, bet naujų darbo vietų nekurs“, – replikavo diskusijoje dalyvaujantys profesinių sąjungų atstovai.
(Papildyta 16:10 val.) A. Sysas: direktorius nuspręs ir šakės?
Kalbėdami apie kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad jose galima numatyti gerokai daugiau, negu numatyta Darbo kodekse.
Profesinių sąjungų konfederacijos atstovas A. Kvedaravičius priminė, kad Seimui buvo pateiktas darbo užmokesčio indeksavimo projektas, tačiau, jo teigimu, „konservatoriai jį panaikino“, o apie nelegalų darbo užmokestį apskritai pasiūlymuose nekalbama.
„Ir nė vienas darbdavys nebuvo nubaustas už atlyginimo mokėjimą vokeliuose“, – sakė jis.
Seimo narys A. Sysas teigė, kad Vyriausybės siūlomi kolektyvinės sutarties punktai ir Vidaus darbo taisyklės – ne tas pats. „Vidaus darbo taisykles parašo įmonės vadovas ir šakės, – pareiškė jis. „Net ten , kur yra kolektyvinės sutartys, jų nebeliks“, – prognozavo socialdemokratas.
„Man keista, kad šitas Darbo kodeksas atėjo ne iš liberalų, o iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis išėjo su iniciatyva – pabloginti. Jeigu skaitai pataisų esmę – tai yra šešėlinio verslo skatinimas ir darbo vietų nekūrimas“, – diskusijoje pareiškė socialdemokratas.
Viceministrė A. Mikalauskaitė diskusijoje apgailestavo, kad nėra bendro Lietuvos ekonominės raidos matymo. Ji pabrėžė, kad už darbo vietų atsiradimą atsakingos ir kitos ministerijos.
Vienos iš profesinių sąjungų vadovė Aldona Jašinskienė apgailestavo, kad Vyriausybė diskutuodama nesilaiko Trišalėje taryboje sutartų dalykų – tam tikrų pataisų Seimui neteikti. Ji taip pat priekaištavo, kad priimant svarbius klausimus skubama.
J. Razma kvietė profesines sąjungas nepiketuoti prie Seimo, kaip ketinama, o ieškoti „protingo balanso“.
(Papildyta 15:46 val.) Terminuotos sutartys: darbdaviai neskaito Darbo kodekso?
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė diskusijoje teigė, kad terminuotos sutartys Lietuvoje didelės grėsmės nekelia. „Jeigu kuriasi naujas verslas ir įmonė tik stojasi ant kojų, pasakyti, kad ji ir po dešimties metų gyvuos sėkmingai, būtų nedrąsu. Jeigu yra galimybė bent terminuotai dirbti, tai ir neturinčiam darbo yra naudinga“, – aiškino ji priežastis, dėl ko reikalingos terminuotos sutartys.
Aleksandras Posuchovas, vienos iš šakinių profesinių sąjungų atstovų priminė, kad buvo siūloma liberalizuoti darbo santykius per kolektyvines sutartis.
Diskusijoje dalyvaujantys profesinių sąjungų atstovai aiškino, kad darbdaviai nerimauja dėl to, kad nuolat keičiami mokesčiai. O J. Razma sakė, kad dėl terminuotų sutarčių nėra sulaukęs darbdavių kreipimųsi. Jis taip pat nesutiko, kad dėl mokesčių keitimo darbdaviams atsirado nepatogumų.
„Tik pirmais metais reaguojant į krizę gal klaidų pasitaikė, bet paskui buvo taisoma, todėl jie neturėtų sėdėti šešėlyje“, – aiškino jis. J. Razmos teigimu, darbdavius labiau neramina didelės išeitinės išmokos.
Pasak Seimo nario Algirdo Syso, darbdaviai neskaito viso Darbo kodekso ir juo nesinaudoja.
„Skaitykite Kodeksą – yra 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, bet jeigu jis gerai dirba, kodėl jį visą laiką laikyti pakabintą?“ – sakė jis.
Anot V. Gapšio, terminuotos sutartys – vienas iš dalykų, dėl kurių reikės ilgiau diskutuoti. „Bet tai nėra tas punktas, dėl kurio mes galėtume šią savaitę priimti sprendimą“, – pareiškė „darbietis“.
Jo teigimu, darbdaviams regionuose reikia ne teisės aktų, o infrastruktūros ir pramogų, nes be jų prisivilioti jaunų perspektyvių specialistų nepavyks.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------
Parlamentaras Jurgis Razma diskusijoje sakė, kad buvo tikimasi, jog Seimui bus teikiamas projektas, suderintas Trišalėje taryboje.
Tačiau jis sakė manąs, kad kol kas reikėtų apsiriboti tais siūlymais, kuriems buvo pritarta.
Tačiau jis pabrėžė, kad mūsų Darbo kodeksui trūksta lankstumo. „Pageidautina, kad darbuotojai turėtų kuo didesnes garantijas ir išmokas, bet kai kuriais atvejais per didelės numatytos išmokos, ieškoma, kaip tai apeiti <...> kai įmonė stipri, tegul suteikia žmogui garantijas, bet jeigu įmonė atsiduria ties išlikimo riba, galima prarasti ir visas darbo vietas.“
J. Razma pabrėžė, kad vis dėlto apie darbo santykių liberalizavimą geriau būtų diskutuoti neskubant. Pabrėžęs, kad tai jo nuomonė, sakė manąs, kad „jis (projektas - red. past.) bus susiaurintas iki tokio, kuriam pritartų ir Trišalė taryba“.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad šią savaitę numatytas ne tik darbo santykių paketo pateikimas, bet ir priėmimas. „Mano nuomone, ir priėmimo, ir svarstymo neturėtų būti, nes pažeidžiami patys pamatiniai dėsniai“, – sakė jis. Socialdemokrato teigimu, tai, kad Darbo kodekso pataisos teikiamos nesuderinus Trišalėje taryboje, pažeidžia „bazinius principus“. V. Andriukaičio teigimu, tai esančios ne tos priemonės, kurios padėtų kurti darbo vietas. Parlamentaras teigė, kad socialdemokratai sieks, jog Vyriausybės siūlomos pataisos nebūtų priimtos.
Tai, kad Vyriausybė teikia pataisas nesuderinusi su Trišale taryba, pasak Seimo nario Vytauto Gapšio, nepriimtina ir Darbo partijai. „Daugiau negu pateikimas šioje stadijoje neįmanomas. Mes turime per mažai laiko apie jas diskutuoti.“
Jo teigimu, dėl kai kurių siūlymų reikia ilgiau diskutuoti, o tam šioje Seimo sesijoje jau nepakaks laiko. Jis taip pat pabrėžė, kad geriausia vieta ieškoti kompromisų – diskusijos Trišalėje taryboje.
Socialinės apsaugos ministerijos atstovai diskusijoje apgailestavo, kad sutarimo taip ir nebuvo pasiekta, o Vyriausybė nusprendė teikti ir tuos siūlymus, kuriems Trišalėje taryboje nebuvo pritarta.
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas pasigedo teikiamose pataisose griežtesnių sankcijų prieš nelegalų darbą. Jo teigimu, darbdaviams sąlygos šiuo aspektu net palengvinamos.
