REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Swedbank“ ragina nepamiršti, kad ruošiantis atostogoms ir jų metu reikia išlikti budriems ir saugoti savo sąskaitų numerius, prisijungimo prie interneto banko kodus bei slaptažodžius. Pasak banko saugumo ekspertų, vasarą reiktų pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu ne tik atsiskaitant kortele, naršant internete, bet ir naudojantis socialiniais tinklais.

REKLAMA
REKLAMA

„Vasarą žmonės yra labiau atsipalaidavę, praradę budrumą. Tuo gali pasinaudoti ne tik telefoniniai sukčiai, bet ir apgavikai, siekiantys praturtėti internetu. Vienas svarbiausių ir paprasčiausių apsisaugojimo būdų – vykstant atostogauti neskelbti atostogų trukmės ir kelionės vietos socialiniuose tinkluose. Šia informacija gali pasinaudoti draugais apsimetę sukčiai, siekiantys pasipelnyti iš keliaujančių žmonių artimųjų. Jie gali susisiekti keliautojų su draugais ar giminėmis ir pranešti, kad neva užsienyje esantiems artimiesiems nutiko nelaimė ar jie pateko į bėdą. Gaudami asmeninę informaciją ir manipuliuodami emocijomis, sukčiai gali greitai įtikinti, kad gerai pažįsta užsienyje esančius žmones ir trokšta jiems padėti, nors iš tikrųjų jie siekia išvilioti pinigų ar įvykdyti vagystę“, – pataria „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

REKLAMA

Į sukčių pinkles įkliūva ir jaunimas

„Swedbank“ duomenys rodo, kad internetinių sukčių aukomis tampa ne tik vyresnio amžiaus žmonės, kurie rečiau naudojasi informacinėmis technologijomis, bet ir jaunimas. Pasitaiko atvejų, kai internetiniai sukčiai įsibrauna į socialinių tinklų paskyras ir apsimetę konkrečiais asmenimis prašo draugų atskleisti internetinės bankininkystės duomenis ar persiųsti pinigų. Jaunuoliai, neįtardami nieko pikta, platina asmeninę informaciją savo draugams socialiniuose tinkluose, kurią dažnai gali matyti ir draugų draugai. Paprastai internetinių pažįstamų ratas plečiasi geometrine progresija, tad ilgainiui asmenine informacija gali imti disponuoti ir nesąžiningi asmenys.

REKLAMA
REKLAMA

„Neturintys 25 metų jaunuoliai yra atviri naujovėms, dalyvauja įvairiose akcijose, domisi internetinėmis nuolaidomis ir pramogomis. Norime įspėti juos, kad neatskleistų savo asmeninių duomenų: adreso, telefono, asmens kodo, banko kortelės numerio, jos galiojimo datos ar internetinės bankininkystės kodų. Perkant internetu geriau naudotis jums žinomų parduotuvių paslaugomis, o bendraujant socialiniuose tinkluose atkreipti dėmesį, kad jūsų draugo paskyra gali naudotis ir svetimi asmenys. Jaunimui patariame išsiaiškinti socialinių tinklų saugumo faktorius ir apriboti asmeninės informacijos sklaidą“, – sako S. Abraškevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kelionėse patariama atidžiau elgtis su banko kortelėmis

Keliaujantiems į užsienį tautiečiams banko specialistai primena būti budriems – naudojantis kortelių skaitytuvais ir bankomatais, atidžiau vesti saugos kodus, saugotis, kad jų nepamatytų svetimi asmenys. Imant grynuosius pinigus iš bankomatų žmonių ypač lankomose erdvėse patariama pridengti ranka klaviatūrą, kai vedamas PIN kodas.

Ne mažiau svarbu laikyti kortelę saugioje vietoje – ne piniginėje, o vidinėje kišenėje. Taip pat svarbu nelaikyti visko – grynųjų pinigų, kortelių, asmens dokumentų – vienoje vietoje. Apsipirkinėjant toliau nuo miesto centro esančiose parduotuvėse verta stebėti pardavėjus ir, jei kyla įtarimas, mokėti grynaisiais pinigais, nes pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai nukopijuoja kortelės duomenis. Remiantis statistika, daugiausiai tokio pobūdžio nusikaltimų įvyksta Azijos šalyse bei JAV.

REKLAMA

„Keliaujant patariame saugoti ne tik interneto banko, bet ir kitus asmeninius duomenis. Nepatariame svetimiems žmonėms atskleisti savo telefono numerio, elektroninio pašto adreso, asmens kodo ir panašios informacijos. Neretai turistai dalyvauja loterijose ir akcijose, drąsiai dalija asmeninius duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti nusikalstamai veiklai. Būna atvejų, kai po kelionių žmonės gauna elektronines žinutes, raginančias tęsti dalyvavimą konkursuose, pervedus mažą pinigų sumą. Vėliau, neva jūsų patogumui, sukčiai siūlo prisijungti prie interneto banko per specialias elektronines paskyras ir taip išduoti savo duomenis“, – teigia S. Abraškevičius.

REKLAMA

Junkitės prie interneto banko tik patikimose vietose

Užsienyje nepatartina atlikti bankinių operacijų bendro naudojimo kompiuteriuose, nežinomų prekių ženklų salonuose ar interneto svetainėse, nes duomenys gali likti kompiuterio atmintyje. Taip galima suteikti galimybę pasisavinti pinigus nesąžiningiems įstaigų lankytojams ar darbuotojams.

„Norint atlikt bankines operacijas internetu užsienyje, patartume naudotis asmeniniais kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais. Jei galimybės naudotis asmeniniu kompiuteriu neturite, geriau juo naudokitės saugiose vietose: žinomuose viešbučiuose ar tarptautinio tinklo kompiuterinių įrenginių parduotuvėse“, – pataria S. Abraškevičius.

Pasak jo, sukčiai tampa vis išradingesni, todėl svarbu ne tik saugiai naudotis viešu, bet ir užtikrinti asmeninio kompiuterio saugumą. Net nekalčiausias pasiūlymas pasinaudoti nauja sistemų atnaujinimo programa, jums prisijungus gali kompiuteryje pasėti virusą, sekantį ar kaupiantį asmeninius duomenis. Siekiant apsisaugoti nuo internetinių sukčių, pirmiausia reiktų kompiuteryje įdiegti licenzijas turinčias programines duomenų apsaugos įrangas, periodiškai atnaujinti originalias antivirusines programas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų