REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakarų vyriausybės didina cenzūrą interneto paieškos rezultatams ir „YouTube“ vaizdo klipams, teigiama „Google“ skaidrumo ataskaitoje, praneša CNN.

„Tai kelia nerimą ne tik dėl kylančios rizikos išraiškos laisvei, bet ir todėl, kad kai kuriuos iš šių prašymų pateikia šalys, iš kurių to nesitikėtum – tai Vakarų demokratijos, kurios tipiškai nėra siejamos su cenzūra“, – tinklaraštyje rašė Dorothy Chou, vyriausia „Google“ politikos analitikė.

„Pavyzdžiui, paskutinį praeitų metų pusmetį, Ispanijos prievaizdai paprašė pašalinti 270 paieškos rezultatų, susijusių su tinklaraščiuose ir laikraščių straipsniuose minimais asmenimis ir viešomis figūromis, įskaitant merus ir prokurorus. Lenkijoje vieša institucija mūsų paprašė pašalinti nuorodas, kurios vedė į tinklalapį, kritikuojantį tą instituciją. Mes nepatenkinome nei vieno iš šių prašymų.“

Paskutinį 2011 metų pusmetį JAV agentūros paprašė „Google“ panaikinti 6 192 turinio detales iš paieškos rezultatų, tinklaraščio įrašų ar vaizdo klipo archyvų, teigiama ataskaitoje. Tai 718 proc. daugiau nei buvo prašyta dar pusmečiu anksčiau.

Vieno incidento metu JAV teisėsaugos įstaiga paprašė „Google“ išimti tinklaraštį, kuris „tariamai išpeikė teisėsaugos pareigūno asmeninius gebėjimus.“ Įmonė nepatenkino šio prašymo.

Kitu atveju, teisėsaugos įstaiga paprašė „Google“ išimti 1 400 „YouTube“ vaizdo klipų („YouTube“ priklauso „Google“ įmonei) dėl tariamo priekabiavimo.

Kanadoje pasų skyrius paprašė „Google“ ištrinti „YouTube“ vaizdo klipą, kuriame „Kanados pilietis šlapinasi ant savo paso ir nuleidžia jį į klozetą“, rašoma ataskaitoje.

Technologijų kompanija nepatenkino nei vieno iš šių prašymų, bet sutiko 2011 metų paskutinį pusmetį bent iš dalies įvykdyti 42 proc. JAV prašymų. Tai žymiai mažiau nei 2010 metų paskutinį pusmetį, tada „Google“ patenkino 87 proc. JAV prašymų.

Du kartus į metus skelbiama ataskaita, į kuria įeina duomenys nuo 2009 metų liepos, taip pat rodo gausėjančius pasaulio vyriausybių prašymus pažiūrėti į duomenis, kuriuos „Google“ renka apie savo vartotojus.

Šiuos prašymus „Google“ buvo žymiai labiau linkusi patenkinti. Antrąją 2011 metų pusę „Google“ iš JAV vyriausybinių įstaigų sulaukė 6 321 vartotojų duomenų prašymo ir bent iš dalies patenkino 93 proc. jų.

Šie informacijos prašymai apie „Google“ vartotojus buvo iš dalies susiję su kriminaliniais tyrimais.

„Google“ sako, kad tokių prašymų išaugimas „nėra stebinantis, nes kiekvienais metais mes siūlome vis daugiau produktų ir paslaugų bei turime daugiau vartotojų.“

Ataskaitoje rašoma: „Mes peržiūrime kiekvieną prašymą tam, kad įsitikintume, jog jie dera tiek su įstatymo dvasia, tiek su raide, ir mes galime atsisakyti suteikti informaciją arba kai kuriais atvejais ją susiaurinti.“

Andy Greenbergas, technologijų apžvalgininkas, „Forbes“ rašė, kad „Google“ „turėtų susilaukti aplodismentų už stiprią poziciją prieš cenzūrą“, bet kad „vyriausybių ilgi pirštai prie „Google“ duomenų bazių lenda jautriu metu.“

„Google“ buvo kritikuota už tai, kad per mažai atskleidė apie savo bendradarbiavimą su Nacionaline saugumo agentūra po to, kai kinai atakavo jos sistemą 2010 metais, – rašo jis. – Įmonė dar nepriėmė pozicijos dėl JAV parlamente neseniai priimto Kibernetinės informacijos dalijimosi ir saugumo įstatymo projekto (CISPA) arba jo atitikmenų Senate, kurie sukurti tam, kad įmonės saugumo sumetimais galėtų lengviau perduoti duomenis vyriausybės įstaigoms.“

Tinklaraštininkas Dylanas Byersas „Politico“ tinklalapyje rašė, kad ataskaita „tikrai mes iššūkį mūsų supratimui apie laisvą ir nereguliuojamą internetą.“

„Google“ sako tikįs, kad duomenys atvers „mažą langą į tai, kas dideliu mastu dedasi internete“.

Vakarų vyriausybės didina cenzūrą interneto paieškos rezultatams ir „YouTube“ vaizdo klipams, teigiama „Google“ skaidrumo ataskaitoje, praneša CNN.

„Tai kelia nerimą ne tik dėl kylančios rizikos išraiškos laisvei, bet ir todėl, kad kai kuriuos iš šių prašymų pateikia šalys, iš kurių to nesitikėtum – tai Vakarų demokratijos, kurios tipiškai nėra siejamos su cenzūra“, – tinklaraštyje rašė Dorothy Chou, vyriausia „Google“ politikos analitikė.

„Pavyzdžiui, paskutinį praeitų metų pusmetį, Ispanijos prievaizdai paprašė pašalinti 270 paieškos rezultatų, susijusių su tinklaraščiuose ir laikraščių straipsniuose minimais asmenimis ir viešomis figūromis, įskaitant merus ir prokurorus. Lenkijoje vieša institucija mūsų paprašė pašalinti nuorodas, kurios vedė į tinklalapį, kritikuojantį tą instituciją. Mes nepatenkinome nei vieno iš šių prašymų.“

Paskutinį 2011 metų pusmetį JAV agentūros paprašė „Google“ panaikinti 6 192 turinio detales iš paieškos rezultatų, tinklaraščio įrašų ar vaizdo klipo archyvų, teigiama ataskaitoje. Tai 718 proc. daugiau nei buvo prašyta dar pusmečiu anksčiau.

Vieno incidento metu JAV teisėsaugos įstaiga paprašė „Google“ išimti tinklaraštį, kuris „tariamai išpeikė teisėsaugos pareigūno asmeninius gebėjimus.“ Įmonė nepatenkino šio prašymo.

Kitu atveju, teisėsaugos įstaiga paprašė „Google“ išimti 1 400 „YouTube“ vaizdo klipų („YouTube“ priklauso „Google“ įmonei) dėl tariamo priekabiavimo.

Kanadoje pasų skyrius paprašė „Google“ ištrinti „YouTube“ vaizdo klipą, kuriame „Kanados pilietis šlapinasi ant savo paso ir nuleidžia jį į klozetą“, rašoma ataskaitoje.

Technologijų kompanija nepatenkino nei vieno iš šių prašymų, bet sutiko 2011 metų paskutinį pusmetį bent iš dalies įvykdyti 42 proc. JAV prašymų. Tai žymiai mažiau nei 2010 metų paskutinį pusmetį, tada „Google“ patenkino 87 proc. JAV prašymų.

Du kartus į metus skelbiama ataskaita, į kuria įeina duomenys nuo 2009 metų liepos, taip pat rodo gausėjančius pasaulio vyriausybių prašymus pažiūrėti į duomenis, kuriuos „Google“ renka apie savo vartotojus.

Šiuos prašymus „Google“ buvo žymiai labiau linkusi patenkinti. Antrąją 2011 metų pusę „Google“ iš JAV vyriausybinių įstaigų sulaukė 6 321 vartotojų duomenų prašymo ir bent iš dalies patenkino 93 proc. jų.

Šie informacijos prašymai apie „Google“ vartotojus buvo iš dalies susiję su kriminaliniais tyrimais.

„Google“ sako, kad tokių prašymų išaugimas „nėra stebinantis, nes kiekvienais metais mes siūlome vis daugiau produktų ir paslaugų bei turime daugiau vartotojų.“

Ataskaitoje rašoma: „Mes peržiūrime kiekvieną prašymą tam, kad įsitikintume, jog jie dera tiek su įstatymo dvasia, tiek su raide, ir mes galime atsisakyti suteikti informaciją arba kai kuriais atvejais ją susiaurinti.“

Andy Greenbergas, technologijų apžvalgininkas, „Forbes“ rašė, kad „Google“ „turėtų susilaukti aplodismentų už stiprią poziciją prieš cenzūrą“, bet kad „vyriausybių ilgi pirštai prie „Google“ duomenų bazių lenda jautriu metu.“

„Google“ buvo kritikuota už tai, kad per mažai atskleidė apie savo bendradarbiavimą su Nacionaline saugumo agentūra po to, kai kinai atakavo jos sistemą 2010 metais, – rašo jis. – Įmonė dar nepriėmė pozicijos dėl JAV parlamente neseniai priimto Kibernetinės informacijos dalijimosi ir saugumo įstatymo projekto (CISPA) arba jo atitikmenų Senate, kurie sukurti tam, kad įmonės saugumo sumetimais galėtų lengviau perduoti duomenis vyriausybės įstaigoms.“

Tinklaraštininkas Dylanas Byersas „Politico“ tinklalapyje rašė, kad ataskaita „tikrai mes iššūkį mūsų supratimui apie laisvą ir nereguliuojamą internetą.“

„Google“ sako tikįs, kad duomenys atvers „mažą langą į tai, kas dideliu mastu dedasi internete“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų