Dauguma kultūrų turi ne vieną posakį, aukštinantį darbštumą ir sunkų darbą. Žmonės nuolat giriasi, kiek daug dirba, ir net jeigu jų išvaizda signalizuoja, kad vertėtų pristabdyti arklius, atkaklūs darbštuoliai vis tiek toliau pluša. Atrodo, kad daug dirbti yra iš tiesų pagirtina, kad tai veda prie tikslų įgyvendinimo, tačiau produktyvumo dėsniai tvirtina priešingai. Mokslininkai teigia, kad svarbu ne kiek, o kaip ir kodėl mes dirbame.
Daug dirbti nepakanka
Tikrai sutiksi, kad norint pasiekti rezultato, turėsi pasiraitoti rankoves ir padirbėti. Kartais šis procesas gali trukti kelias dienas, savaites ar net metus. Malcolmas Gladwellis knygoje „Outliers: The Story of Success“ rašo, kad jei nori tapti kokios nors srities ekspertu, šioje sferoje turi išdirbti ne mažiau kaip 10 000 valandų (jei dirbsi po tris valandas kasdien, taip darbuotis Tau teks visus dešimt metų). Todėl, atrodytų, jog kuo daugiau dirbi, tuo solidesni yra Tavo laimėjimai – bet toks teiginys atrodo logiškas tik iš pirmo žvilgsnio, iš tiesų viskas yra kiek kitaip.
Gali dirbti kaip juodas jautis – atsakinėti į skambučius bei žinutes, stropiai vykdyti visas užduotis ir dar padėti kolegoms, tačiau taip veikdamas niekada netapsi, tarkim, naujo projekto vadovu ir neišbandysi savęs naujose situacijose, todėl Tavo galimybės, kad pakilsi karjeros laiptais, bus lygios apskritam nuliui.
Jei esi studentas, gali visą naktį prakiurksoti prie knygų ir vis tiek nieko nesuprasti. Jeigu ką tik pradėjai naują verslą, gali valandų valandas blizginti savo internetinės parduotuvės vaizdą, bet nė vieno kliento taip ir nepritrauksi.
Dabar jau sutinki, kad svarbu ne tai, kiek daug ir kaip stipriai, o kuo užsiimi?
Juodas darbas – žlugdantis įprotis
Jei iš tikrųjų dirbi be atvangos, siūlytume susirūpinti savo sveikata. Visų pirma, Tu kasdien patiri stresą, be to, daugiau nei kiti rizikuoji susirgti širdies ligomis, tampi jautresnis infekcijoms, o ką ir kalbėti apie chronišką nuovargį.
Šiais laikais tikriausiai nepraeina nė viena diena, kad neišgirstume, jog privalome išspausti daugiau. Norėdamas jaustis sėkmingas, Tu sieki karjeros aukštumų ir tikiesi didesnio atlyginimo. Ir tai yra visiškai suprantama. Bet nuolat daug dirbti nėra sveika. Štai simptomai, kurie rodo, kad jau perlenki lazdą:
• nesibaigiantys viršvalandžiai sukelia problemas šeimoje;
• užsiplieski ir imi šaukti ant kolegų dėl menkiausio niekniekio;
• darai klaidas, nes esi išsekęs;
• nebematai perspektyvos, karjera užima asmeninio gyvenimo vietą.
Beje, galėtume pasimokyti iš japonų: tai yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje mirtingumo nuo persidirbimo duomenys yra netgi įtraukiami į oficialią statistiką. „Karoshi“, išvertus iš japonų kalbos, tą ir reiškia: mirtį nuo persidirbimo, kurią dažniausiai sukelia streso išprovokuoti infarktai ar širdies ligos. Pirmasis garsiai nuskambėjęs „karoshi“ atvejis užfiksuotas 1969 metais: tuomet nuo persidirbimo darbo vietoje mirė nė trisdešimties neturėjęs stambiausio šalies laikraščio darbuotojas.
„Karoshi“ atveju velionio šeimai priklauso kompensacija, o paisydamos jautrios visuomenės nuomonės šiuo klausimu, ne viena stambi japonų korporacija (pavyzdžiui, „Toyota“, „Nissan“, „ Mitsubishi UFJ Trust & Banking“) įvedė įvairius viršvalandžių apribojimus, trumpesnes darbo valandas tėvams, turintiems mažamečių vaikų, ir pan.
