1. Ekonomikos variklis
Ginčytis dėl to, kas iš tiesų yra JAV ekonomikos variklis, galima ilgai. Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad būtent vartojimo sektorius parūpina apie 70 proc. šalie BVP, statyti reikėtų būtent už JAV gyventojus. Tačiau kad gyventojai „gamintų“ augimą, jam būtina judėti: važinėti po parduotuves, pirkti produktus, keliauti į bankus, dirbti. O tam, kaip tai bebūtų keista, dažniausiai reikia transporto, tiksliau asmeninių automobilių, taksi, autobusų. Absoliuti jų dauguma reikalauja benzino. Ir štai čia atsiranda pirmasis B. Obama'os antirekordas. Kai jis 2009 metais tapo prezidentu, kuro kaina sudarė apie 1,85 JAV dolerio už galoną. Šiandien degalinėse šviečia kitokia kaina – 3,59 dolerio. Ekonomistai ne kartą įspėjo dėl pavojaus. Pagal statistiką, kuo brangesnis šalyje yra kuras, tuo dažniau amerikiečiai vartotojai nusprendžia likti namuose ir nevažiuoti į parduotuves.
2. Į eilę dėl darbo
JAV darbo rinka per pastaruosius metus tapo viena iš labiausiai aptarinėjamų tarp amerikiečių politikų, analitikų ir žurnalistų. Dauguma diskusijų dalyvių pripažįsta, kad situacija stabilizuojasi: nedarbo lygis svyruoja ties 8 proc. Tačiau Baltieji Rūmai ir Centrinis bankas kalba apie tai, kad artimiausiais metais situacija taisysis gerokai lėtesniais tempais negu anksčiau. Ir vis dėlto dabar darbo rinkos padėtis geresnė nei anksčiau. Tiesa, kertinis žodis, kuris yra apgaulingas, yra žodis „geresnė“. Dar praėjusio prezidento kadencijos pabaigoje tik 10 proc. bedarbių darbo ieškojo daugiau nei 52 savaites iš eilės. Šiandien tokių padaugėjo 3 kartus – 30 proc.
Kita vertus, faktą, kad nedarbas tikslingai mažėja, irgi galima užginčyti. Pirma, vos po 8,1 proc. gegužę, pagal daugelį prognozių, šis rodiklis turėtų vėl kilti. Antra, nereikėtų pamiršti, kad nedarbo lygis JAV jau 40 mėnesių iš eilės yra virš 8 proc. Kada jis nukris žemiau šio skaičiaus, kaip žadėjo B. Obama savo priešrinkiminėje kampanijoje, iki šiol yra neaišku.
Penkiametis, palietęs B. Obamos pakaušį, užsimanė tapti prezidentu (nuotr, The White House) (nuotr. Balsas.lt)
3. Pragyvenimo lygis nesiskaito
Pagal tyrimų centro „Gallup“ duomenis, tik 60 proc. visų amerikiečių tvirtina, kad uždirba pakankamai pinigų komfortiškam gyvenimu. Tuo pat metu 49,1 proc. visų JAV piliečių gyvena šeimose, kuriose bent vienas žmogus gauną finansinę paramą iš valstybės.
4. Ant FRS kaklo
Faktas, kad Federalinė rezervinė sistema padeda vyriausybei, žinomas absoliučiai amerikiečių daugumai. Tačiau mažai kas iš jų suvokia, kokio masto yra ta pagalba. Vien tik pagal 2011 metų rezultatus, Beno Bernanke įstaiga susipirko 61 proc. visų įsiskolinimo popierių, išleistų Finansų ministerijos. Yra nuomonių, kad tik dėl nesibaigiančios skolos monetizacijos JAV valdžia vis dar neišnaudojo visų savo egzistavimo resursų.
B. Obama (nuotr. SCANPIX)
5. Ne, mes negalime
Ekonominės nuotaikos šalyje yra nekokios. Pagal apklausų rezultatus, 63 proc. Jungtinių Valstijų piliečių yra įsitikinę, kad dabartinis ekonomikos modelis yra klaidingas, neveikia ir turi būti pakeistas. Be to, 71 proc. visų smulkiųjų šalies verslininkų mano, kad JAV ekonomika vis dar yra krizės būsenoje. Nenuostabu, kad būtent amerikiečiai vartoja 80 proc. visų pasaulyje pagaminamų antidepresantų. O kas jiems belieka, jei iš valdžios pagalbos tikėtis negali? Pagal statistiką, 86 proc. visų amerikiečių ketina dirbti po pensijinio amžiaus atėjimo.
6. 400 yra daugiau už 150 milijonų
Pasak „Forbes“, 400 turtingiausių JAV žmonių kartu turi daugiau turto nei 150 milijonų amerikiečių su vidutinėmis pajamomis. Be to, statistinis amerikietis per visus metus turi išdirbti 107 dienas tik tam, kad sugebėtų susimokėti visus skirtingus mokesčius. Kas liečia turtuolius, jiems tokie skaičiai atrodytų kaip fantastiką. Dar vienas faktas – statistinis kompanijos vadovas uždirba 350 kartų daugiau už eilinį darbuotoją.
B. Obama (nuotr. SCANPIX)
7. Vartotojiška našta
B. Obamai nepavyksta susitvarkyti su augančia vartotojų skola. Nuo 1971 metų vartojimo skola JAV išaugo 1700 proc. Tuo pat metu pet 3,5 B. Obama'os valdymo metų realus namų ūkio pelnas sumažėjo 4,3 tūkstančio JAV dolerių. 46 proc. amerikiečių po išėjimo į pensiją laukia mažesnės nei 10 tūkstančių dolerių santaupos, o 29 proc. – mažiau nei tūkstančio.
8. Jungtinės Valstijos – ne pirmosios?
Žinoma, kol kas JAV vis dar pavyksta išlaikyti stambiausios pasaulio ekonomikos titulą. Tiesa, jau 2016 metais JAV užleis vietą Kinijai, kuri aktyviai stiprina pramonę ir investicijas. Po to, kai Kinija 2001 metais įstojo į Pasaulinę prekybos organizaciją, JAV praranda maždaug po 50 tūkstančių darbo vietų kiekvieną mėnesį. Per šiuo metus JAV buvo uždaryta 56 tūkstančiai pramonės kompanijų.
Barackas Obama (worth1000.com nuotr.) (nuotr. Gamintojo)
9. Bankų burbulas
JAV bankų sektoriaus būklė vertinama gerokai geriau, palyginus su Europos finansiniais institutais. Tačiau nedaug kas supranta, kokią rizika slypi bankininkų aktyvų balansuose. Pasak analitikų, šiandien 9 stambiausios JAV korporacijos turi rizikingų indėlių į derivatyvus, kurių vertė viršija 200 trilijonų JAV dolerių. Kai antrinių finansinių instrumentų pasaulis sprogs, neišsigelbės niekas.
10. Ta amžinoji valstybinė skola
Valstybinė JAV skola jau senokai tapo joms Achilo kulnu. Jei įsivaizduotume, kad federalinė valdžia šią akimirką pradėtų skolos išmokėjimą su 1 dolerio per sekundę greičiu, valstybinės skolos padengimui prireiktų 440 tūkstančių metų. Tuo pačiu metu, kiekvieną minutę JAV skolų našta priauga 2 milijonais. Per pirmąjį 2012 metų ketvirtį valstybinė skola išaugo 359,1 milijardo, o BVP padidėjo vos 142,4 milijardo. Per B. Obama'os valdymo laikotarpį valstybinė skola išaugo daugiau nei 5 trilijonais.
