REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienį euro zona nutarė ištiesti pagalbos ranką į nelaimę papuolusiems Ispanijos bankams ir suteikti 100 mlrd. eurų paskolą. Ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika tapo ketvirta monetarinės sąjungos nare, kuriai prireikė tarptautinės paramos. Ispanijos ekonomika yra beveik dukart didesnė nei kitų trijų – Airijos, Graikijos ir Portugalijos kartu sudėjus.

REKLAMA
REKLAMA

Premjeras džiūgauja

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy džiaugėsi pasiektu susitarimu, kurį pavadino pergale, rašo „Financial Times“. Anot jo, atsakingas Ispanijos vyriausybės viešųjų finansų valdymas užkirto kelią platesnio masto krizei. M. Rajoy didžiuojasi, kad pasiskolinti pinigai bus naudojami ištaisyti tik privataus sektoriaus klaidas, nes jeigu prireiktų kredituoti ir valstybės įsipareigojimus tuomet Briuselis neabejotinai pareikalautų griežtesnių suvaržymų.

REKLAMA

Vis dėlto Europa neketina besąlygiškai dalinti savo pinigus. ES ekonomikos ir monetarinių reikalų komisaras Olli Rehnas pabrėžė, jog ES ir tarptautiniai ekspertai patys spręs kiek ir kokiems bankams reikia pinigų. Be to, ES planuoja suvaržyti Ispanijos finansų sektorių.

Ispanijos vyriausybė vengia vartoti tokius žodžius kaip gelbėjimas ar pagalba, esą valstybė laiku ėmėsi griežtų priemonių – sumažino išlaidas, liberalizavo darbo rinką, vykdė vidinę devalvaciją ir ėmėsi griežtesnio finansų sektoriaus reguliavimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes atlikome savo namų darbus, todėl vakarykštis susitarimas yra ne Ispanijos Karalystės gelbėjimas, bet kredito linija mūsų finansų sistemai“, - sakė M. Rajoy.

Ekspertai su tokiu vertinimu nesutinka, nes paskola taps valstybės skolos dalimi, be to, Ispanija buvo priversta prašyti pagalbos, nes dėl pernelyg aukštų palūkanų jai nepavyko pasiskolinti reikiamos pinigų sumos finansų rinkose.

Lieka neaiškumų

Anot BBC ekonomikos skilties redaktoriaus Roberto Pestono, kol kas Ispanijos bankų gelbėjimo planas kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Viena vertus, ši paskola yra aiškus signalas rinkoms, kuris demonstruoja euro zonos vyriausybių vienybę ir paramą įtampoje atsidūrusioms valstybėms. Minėta paskola bus skirta sustiprinti bankų sistemos pamatus, kuriuos ardo blogos paskolos.

Kita vertus, rinkų nuraminimo efektas ženkliai priklausys nuo finansavimo šaltinio, kuriuo gali tapti laikinai sukurtas Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF) arba nuolatinis Europos stabilumo mechanizmas (ESM).

Skirtis tarp šių instrumentų yra labai svarbi, mat EFSF suteiktos paskolos rikiuojasi greta su privačių investuotojų suteiktomis paskolomis, tuo tarpu ESM įgyja prioritetą privataus sektoriaus kreditorių atžvilgiu.

REKLAMA

Privilegijuota ESM paskolų padėtis lemia investuotojų nepasitenkinimą, nes valstybei neišgalint sumokėti visų skolų pirmiausia būtų patenkinti ESM reikalavimai, o privatūs investuotojai liktų už borto.

Tad jeigu paskolos šaltiniu taps ESM, investuotojai, baimindamiesi likti antrarūšiais kreditoriais, ateityje skolins tik už dar didesnes palūkanas.

Negana to, egzistuoja ir antra dilema. Jeigu Ispanijai pavyks pasiskolinti 100 mlrd. eurų be papildomų įsipareigojimų mažinti išlaidas ir didinti mokesčius, tuomet Airija gali nutarti, kad jos finansų sistemos gelbėjimo sąlygos buvo nesąžiningos.

REKLAMA

Airijos, kaip ir Ispanijos, viešieji finansai iki krizės atrodė gana padoriai, visa bėda, kad komerciniai bankai švaistėsi paskolomis į kairę bei dešinę, todėl sprogus burbului valstybei teko imtis nacionalinės finansų sistemos gelbėtojo vaidmens ir skolintis lėšų tarptautinėse rinkose. Šiuo požiūriu abi šalys atsidūrė panašioje padėtyje. Deja, kreditoriai drauge su paskola pateikė airiams fiskalinės drausmės planą, tuo tarpu ispanai gali gauti 100 mlrd. eurų be papildomų įsipareigojimų.

Pakili nuotaika rinkose

Nieko nuostabaus, kad pirmadienio rytą biržos teigiamai įvertino žinią apie euro zonos finansų ministrų ryžtą suteikti paskolą Ispanijai. Azijos šalių akcijų indeksai kilo į viršų, jais pasekė Europos biržos, praneša „Financial Times“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, tikėtina, kad netrukus rinkos dalyviai susimąstys apie neigiamus paskolos padarinius.

Šiuo metu Ispanija stengiasi mažinti biudžeto deficitą, tuo tarpu naujoji paskola, kurios dydis siekia beveik 10 proc. BVP, neigiamai paveiks augančią valstybės skolą.

Be to, nedera pamiršti, kad šalies bankų gelbėjimas reiškia dalinę nacionalizaciją, tai savo ruožtu padidins valstybės įsipareigojimus kreditoriams.

Trečia, jeigu euro zoną įgis pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu, tuomet Ispanijos skolinimosi kaina rinkose gali dar labiau išaugti.

Kol kas euro zonos sprendimas rinkose sukėlė entuziazmo pliūpsnį ir pritarimą, tačiau artimiausiu metu gali paaiškėti ir neigiamos gelbėjimo paketo pasekmės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų