Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų.
Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln., valstybei sumokėjo beveik 30 mln. mokesčių, iš Lietuvos įmonių prekių ir paslaugų pirko už 765 milijonus litų. Paskaičiuota, kad nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 metais zonoje veikiančios įmonės viso investavo apie 1,6 milijardo litų.
Pasak Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, valstybės iždo prižiūrėtojus turėtų nuraminti viešųjų lėšų, investuotų į Klaipėdos LEZ, panaudojimo efektyvumas - 1 milijonas litų viešųjų investicijų sukūrė 99 mln. litų BVP.
21 Klaipėdos LEZ'e veikianti kompanija su 1300 darbuotojų tokių gerų rezultatų pasiekė su palyginti nedidelėmis viešųjų lėšų, kurias skyrė valstybė, savivaldybė ir Europos Sąjunga, investicijomis - jos nesiekė 30 mln. litų. Paskaičiuota, kad kiekvienas iš 58 šiuo metu naudojamų zonos teritorijos hektarų pernai generavo vidutiniškai po 51 mln. litų BVP.
„Be tiesioginio zonos įmonių indėlio į šalies ekonomiką labai svarbus yra ir šių įmonių multiplikacinis poveikis - mokesčiai, kuriuos papildomai sumoka šalies įmonės, gaunančios papildomų užsakymų iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos. Ekspertų skaičiavimu, vien praėjusiais metais tokiu būdu valstybei papildomai buvo sumokėta daugiu kaip 70 milijonų litų mokesčių, papildomai sukurta beveik 800 darbo vietų“, - sako Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas.
