REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vien šiemet 10 šiauliečių susirgo erkių platinamomis ligomis. Šiuo metu 9 šiauliečiai serga Laimo liga, vienas – erkiniu encefalitu. Beveik neabejojama, kad užsikrėtusiųjų yra gerokai daugiau, bet į gydytojus žmonės nesikreipė, nes dar neišryškėjo minėtų ligų požymiai. Daugiausia nerimo kelia tai, kad erkės savo aukų tykojo ne miškuose ar pievose, o nenušienautuose Šiaulių parkuose, skveruose ir daugiabučių namų kiemuose. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Henritos Giedraitienės, šiemet miesto žaliesiems plotams šienauti skirta tik 300 tūkst. litų vietoj pernai skirtų 470 tūkst. litų. Tuo tarpu Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, nešienauti Šiaulių parkai dėl erkių platinamų ligų tapo net pavojingesni už Šiaulių rajono miškus ir laukus. „Šiauliečiai nebeatsigina erkių“. LIETUVOS ŽINIOS

REKLAMA
REKLAMA

Statybų bendrovė „Vėtrūna“, nuo metų pradžios mažinusi apsukas vykdydama branduolinio kuro saugyklos statybos darbus uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE), praėjusią savaitę visiškai sustabdė darbus. Priežastis – rusų kapitalo Vokietijos kompanija „Nukem Technologies“ neatsiskaito už atliktus darbus. Kodėl neatsiskaitoma su statybininkais, neaišku. Viešumon prasisunkia informacija, kad vyksta derybos, o abi pusės neatskleidžia, kiek kas kam yra skolingas. „Vėtrūnos“ ultimatumas neturėtų būti staigmena, nes „Nukem Technologies“ už darbus nemoka jau nuo sausio mėnesio. Saugykla turėjo būti baigta dar 2009–ųjų lapkritį, bet dėl įvairių priežasčių ši data buvo nukelta į šių metų kovą. „Respublika“

REKLAMA

Turguose kilogramą braškių, dar prieš porą savaičių kainavusių net 28 litus, šiandien jau galima nusipirkti už 6,50 lito. Tik, pasak pardavėjų, esą nepirko jų tada, neperka ir dabar. Halės turguje braškėmis prekiaujanti Virginija, paklausta, kaip sekasi prekyba, tik ranka numoja. „Nėra ko lyginti su praeitais metais. Braškes perka prastai, nors jos ir lietuviškos, ir atpigo gerokai. Juk visai neseniai jos kainavo 25 litus už kilogramą, praeitą savaitę 15 litų, šiandien dar perpus pigiau. Tačiau dėl to pirkėjų nepadaugėjo. Perdien parduodame iki 50 kg braškių“, – apgailestavo uogomis prekiaujanti moteris. Paklausus, kodėl taip sumažėjo pirkėjų, į pokalbį įsiterpė pro šalį einanti senolė. „Kas čia per klausimas, žmonės juk pinigų neturi“, – teisybę atskleidė turguje apsilankiusi tautietė. „Žmonės perka labai mažais kiekiais: porą svogūnų, pusę kilogramo braškių, mažą ryšulėlį svogūnų laiškų – tai išduoda, kad žmonės labai taupo“, – sakė ir kita prekiautoja. „Braškių daug – pirkėjų mažai“. VAKARO ŽINIOS

REKLAMA
REKLAMA

Nuo ankstyvo pavasario dėl krintančių pieno supirkimo kainų grūmėsi ūkininkai ir perdirbėjai, o neseniai šios kovos rezultatus pajuto pirkėjai – pieno produktai atpigo ir parduotuvėse. Pasak „Maximos“ atstovės Olgos Malaškevičienės, pieno produktų kainos mažėja kiekvieną pavasarį, kai karvės išleidžiamos į ganyklas ir sumažėja išlaidos jų priežiūrai. Tačiau rudenį kainos vėl pakyla. Šiemet, O. Malaškevičienės teigimu, per daugiau nei mėnesį „Maxima“ tinklo parduotuvėse atpigo apie 150 skirtingų pieno produktų – tai maždaug kas šeštas pieno produktas, pagamintas Lietuvoje. „Iki“ tinklo atstovo V. Lopetos pastebėjimu, šiuo metu visi Lietuvos pieno produktų tiekėjai mažina didžiosios savo asortimento dalies kainas. Labiausiai pinga grietinė (6–14 proc.), mažiau – pienas (2–4 proc.). „Perrašė pieno produktų kainas“. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros vedėjo Justino Usonio teigimu, darbo santykius reguliuojantys įstatymai jau seniai nebespėja paskui ekonominius pokyčius, o būtinos permainos nuolat stringa. Darbo grupėse, siūliusiose darbo įstatymų pakeitimus, ne kartą dalyvavęs mokslininkas pabrėžia, kad šiuo metu dialogo tarp socialinių partnerių tiesiog nėra. „Yra monologai: profsąjungų – apie vergovę, darbdavių – apie liberalizavimą, o valstybės – kad reikia ką nors daryti. Rezultato nėra, nes atsakomybė – politinė arba, kitaip tariant, jokios“, – teigia J. Usonis. Pasak jo, šiuo metu ietys laužomos dėl neesminių problemų, o pagrindinės spragos taip ir lieka nepaliestos.

„Tikrai reikia padaryti kolektyvinės darbo teisės reviziją, galbūt išplėsti darbo tarybų teises. Būtina peržiūrėti darbo teisės reguliavimą: kokiems santykiams turi būti taikomi darbo įstatymai, o kokiems – civiliniai. Kita problema – teisinis tikrumas dėl DK. Kai kurios nuostatos paseno, prieštarauja viena kitai, todėl sunku jas įgyvendinti. Keistina materialinė šalių atsakomybė“, – sakė J. Usonis. Apie dabarties realijų nebeatitinkantį Darbo kodeksą, Vyriausybės siūlomus jo pakeitimus, profsąjungų keliamą šurmulį – interviu su J. Karosu – „Verta pagalvoti apie naują Darbo kodeksą“. LIETUVOS ŽINIOS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų