REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau beveik savaitė, kai galima mėgautis lietuviškomis braškėmis. Ūkininkai sako, kad šioms uogoms oras palankus, todėl prognozuoja didelį jų derlių. Tačiau šįmet nedaugeliui teks paskanauti lietuviškų vyšnių. Vyšnynus pakirto šaltis, o dabar baigia įveikti ligos. Jos puola ir trešnes, tačiau šios kiek atsparesnės. Spėjama, kad trešnių kaina veikiausiai smarkiai kirs pirkėjams per kišenę.

REKLAMA
REKLAMA

Jaučiama konkurencija

Praėjusią savaitę už atvežtinių braškų kilogramą pardavėjai norėjo 15 litų, o pirmųjų lietuviškų uogų toks kiekis kainavo daugiau nei 20 litų.

REKLAMA

Braškynų savininkai pripažįsta: nuo pat pirmos dienos, kai ant prekystalių pasirodė braškės, jaučiama konkurencija.

Panevėžio centriniame turguje „Vėbros“ ūkio braškėmis prekiaujanti Sniegė Klevečkienė siūlo uogų paragauti ir tik tada spręsti – pirkti ar dairytis kitur. Ir ne veltui: iš pradžių stebėjęsi, kad braškės tokios brangios – už kilogramą prašoma keturiolika litų, pirkėjai netrukus sugrįžta atgal.

REKLAMA
REKLAMA

S.Klevečkienė pasakoja, kad šiais metais derlius gana geras, tačiau nerimą kelia retokai pasirodanti saulė.

„Kai kurios dar žalios braškės pradeda pūti. Šios uogos pirmametės, jos šiek tiek dengtos, netręštos“, – tikina pašnekovė. Pasak jos, žmonės braškėmis labiau susidomėjo, kai jos atpigo, nes iš pradžių pirkėjus gąsdino dvidešimties litų sumą perkopusi kaina.

Uogų augintojai piktinasi, kad niekas nesutramdo klaidinančių pirkėjus prekiautojų. Ankstyvosios braškės šalies turgus pirmiausia pasiekia iš Lenkijos. Tačiau kasmet vis anksčiau pirkėjai gali įsigyti ir pirmųjų lietuviškų uogų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors šios maždaug dvigubai brangesnės už lenkiškas, šalies braškių augintojai tvirtina nebijantys konkurencijos, nes pirkėjai vertina vietinę produkciją.

„Apmaudu, kad lietuviškomis braškėmis dangstosi lenkiškų uogų prekeiviai. Tačiau mes labai nenukenčiame: dažniausiai žmonės atskiria ir perka vietines braškes. Tiems, kurie priekaištauja, kad „lietuviškų“ braškių galima nusipirkti perpus pigiau, nė neaiškiname“, – tikina keliolika metų pirmosiomis vasaros uogomis prekiaujanti Milda. Pasak jos, lietuviai naudoja kur kas mažiau chemikalų nei kaimynai, be to, nuskintos vietos ūkininkų auginamos braškės greitai pasiekia vartotoją.

REKLAMA

„Kas nori kokybiškų ir skanių, perka išaugintas Lietuvoje. Gražių uogų ir siūlyti nereikia – pirkėjo neapgausi“, – sakė Milda.

Patirs nuostolių

Milda džiaugiasi, kad braškių derlius gana geras, pavasarį nebuvo daug šalnų, uogos gavo pakankamai drėgmės. Moteris už kilogramą didelių braškių prašo keturiolikos litų. Norintiesiems sutaupyti litą pardavėja pasiūlo mažesnių uogų.

Pašnekovė prisipažįsta, kad taip greitai prinokti braškėms padeda tai, kad jos auginamos po priedanga.

„Ankstyvąsias uogas dažniausiai ūkininkai augina apdengtas, jas laisto. Tada prinoksta keliomis savaitėmis anksčiau nei auginamos įprastomis lauko sąlygomis“, – aiškina ūkininkė.

REKLAMA

Birželio viduryje paprastai galima paskanauti ir ankstyvųjų veislių vyšnių. Tačiau atrodo, kad šįmet to padaryti nepavyks. Sodininkai tvirtina, kad vyšnynai pradėjo nykti tiesiog akyse: ruduoja ir džiūsta vaismedžių lapai, jauni ūgliai, užsimezgusios uogos. Sodininkai sako, kad vyšnaites užpuolė moniliozė – tam tikros rūšies grybų sukeliama liga.

Žiemos šalčių pažeisti medeliai jai nėra atsparūs. Todėl moniliozė naikina ir trešnes, ir silpnesnes obelis.

„Trys pastarosios žiemos sodams buvo ypač nepalankios. Pirmais metais medeliai pašalo, antrais temperatūrų kaitą vos atlaikė, trečia žiema juos pribaigė. Vyšnioms labai kenkia staigūs temperatūros pokyčiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pernai iki gruodžio pabaigos buvo šilta. O paskui staiga spūstelėjo speigas. Iššalo labai daug vyšnių. Galima sakyti, kad jų visiškai nebeturime“, – „Sekundei“ teigė Dembavos medelyno direktorės pavaduotojas Gytis Kuliešius. Pasak jo, kaulavaisiai jautresni temperatūrų kaitai, o pastarosios žiemos medeliams neleido išgyventi.

G.Kuliešiaus teigimu, augalų nebeįmanoma išgelbėti, nepadės ir jokios apsaugos priemonės.

„Pastaruosius porą metų žmonės nuolatos klausia, ką galima padaryti, kaip apsaugoti vyšnaites. Kalbėjomės ir su kitų rajonų augintojais, situacija visoje šalyje panaši“, – sako G.Kuliešius.

REKLAMA

Pavaduotojas teigia, kad daugiau nei vyšnių bus trešnių, tačiau prognozuoja, kad jų kaina bus gana didelė. Praėjusiais metais lietuviškų trešnių kilogramas kainavo nuo penkių iki dešimties litų. Vyšnių kilogramo kaina buvo apie penkis litus.

Dabar ant prekystalių jau galima rasti lenkiškų ir vengriškų trešnių. Šiomis uogomis prekiaujantieji sako nelabai tikintys, kad šiais metais bus daug lietuviškų trešnių.

„Jų paprastai ir taip būna gana mažai“, – tvirtina tomis uogomis prekiaujantis vyras. Tačiau, pasak jo, pirkėjams svarbiausia, kad uogos būtų didelės ir skanios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų