Rajono vadovai įsitikino, kad Germaniškyje auga tikri, o ne tik sąrašuose egzistuojantys mažyliai, kuriems tėvai prašo sudaryti ugdymo sąlygas kaimo mokykloje.
Prašo įsteigti ikimokyklinę grupę
Biržų savivaldybės vadovai antradienį važiavo į Germaniškį. Tikslas - susitikti su vietos gyventojais, įteikusiais rajono valdžiai prašymą Germaniškio pagrindinėje mokykloje įsteigti ikimokyklinę vaikučių grupę.
Tokią galimybę leidžia įstatymai, o mokykloje yra priešmokyklinės („nulinukų") grupės patalpos, kurias reikėtų pritaikyti ikimokyklinio (darželinio ir lopšelinio) amžiaus vaikams. Tektų išplėsti ir suremontuoti šalia esančius kabinetus ir įrengti būtiną sanitarinį mazgą.
Ant rankų kūdikius sūpavę ir lakstančius mažylius raminę germaniškiečiai tikino, kad ikimokyklinėje grupėje tikrai bus 18 vaikučių.
Germaniškio pagrindinės mokyklos direktorius Gediminas Janeliūnas teigė turintis preliminarią 160 tūkst. Lt sąmatą ikimokyklinukų patalpoms įrengti. Anot vadovo, tai esanti maksimali suma, kurią būtų galima mažinti. Kvalifikuotą darbuotoją mokykla turinti.
Direktorius kalbėjo, kad į kaimo mokyklą vaikus leisti ketinantys germaniškiečiai pagrįstai norėtų, kad mažylių ugdymas Germaniškyje prasidėtų jau dabar. Laukiant dar keletą metų vaikų tėveliai gali pasirinkti kitas ugdymo įstaigas.
Juolab kad jau dabar kai kurie Suosto ar Juostaviečių kaimų gyventojai atžalas vežioja į Rinkuškių ar Biržų vaikų darželius - lopšelius.
Keli Germaniškio vaikai vežiojami į Nemunėlio Radviliškio vaikų darželį, tačiau tėvai vaizdžiai pasakojo apie duobėtu keliu kasdien trankomus vaikus ir automobilius.
Liko be daugiafunkcio centro
414 gyventojų turintis ir 30 kilometrų nuo Biržų nutolęs Germaniškis liko be galimybės mokykloje kurti daugiafunkcį centrą. Nors tai būtų buvęs realus bandymas išsaugoti prie uždarymo slenksčio artėjančią mokyklą, kartu su klasėmis joje įkurdinant priešmokyklinio bei neformaliojo ugdymo grupes ir kaimo įstaigas (biblioteką, medicinos punktą ir kt.), rajoną valdančių politikų valia šis pasienio kaimas liko užribyje.
Daugiafunkcių centrų kūrimui skirtos 1,5 mln. Lt europinės ir savivaldybės lėšos bus skirtos Parovėjai ir Kirdonims.
„Jums ir dabar niekas netrukdo savo mokykloje kurti ikimokyklinukų grupę", - pati rajono vadovė prieš kelias savaites ramino germaniškiečius tarybos posėdyje. Jame dalyvavę bendruomenės ir mokyklos tarybos atstovai išgirdo ir pastabų - esą germaniškiečiai nebuvę pakankamai aktyvūs kovodami dėl teisės kaime turėti daugiafunkcį centrą.
Nors germaniškiečiai tada tikino net neįtarę apie tokio centro kūrimo Germaniškyje galimybę (o kas, jei ne savivaldybės strategai turėjo pasirūpinti, kad lėšos tektų tam, kam jos ir numatytos - dar veikiančios mokyklos išsaugojimui), valdžia nutarė šio klausimo nebespręsti. Tokiu būdu liko galioti ankstesnės kadencijos valdžios kontraversiškas sprendimas dėl centrų statybos Kirdonyse ir Parovėjoje.
Po valdžios „žaidynių" germaniškiečiai sukruto rūpintis savo kaimu ir vaikais. Rinko parašus dėl ikimokyklinės grupės steigimo ir raštą įteikė rajono valdžiai.
Seniūnas siūlė nežiūrėti emocijų, merė - ieškoti turtingų ūkininkų
Germaniškio gyventojai ir kaimo bendruomenės pirmininkė rajono vadovėms merei Irutei Varzienei, jos pavaduotojai Stasei Eitavičienei ir Socialinio vystymo komiteto pirmininkui Stasiui Valiukui emocingai aiškino apie tai, kaip dirbantys tėvai savo vaikučius turi vežioti patys arba patikėti svetimiems, kad šie mažylius duobėtu ar slidžiu keliu 9 kilometrus gabentų į Nemunėlio Radviliškį.
Žmonės tikino tikrai leisiantys mažuosius į ikimokyklinę grupę Germaniškyje ir tai būsianti didelė pagalba bei paskatinimas jaunoms šeimoms. Į Germaniškio ikimokyklinukų grupę vaikus leistų ir kai kurios Juostaviečių kaimo šeimos. Žmonės pageidavo, kad mišri (įvairaus amžiaus vaikučių) grupė dirbtų ne pusę, o visą dieną.
Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius kalbėjo apie skylėtą savivaldybės biudžetą. Jo manymu, esant tokiai finansinei situacijai būtų geriau išsaugoti tai, kas turima (Nemunėlio Radviliškio vaikų darželį), o ne kurti naujas grupes. Pasak seniūno, svarbu tinkamai spręsti pavežėjimo problemą.
„Tai jau geriau vežioti vaikus į Biržus, o ne tokiu baisiu keliu į Nemunėlio Radviliškį", - replikavo iš salės.
Seniūnas G. Kubilius pastebėjo, kad 160 tūkst. Lt suma, reikalinga ikimokyklinukų patalpoms įrengti, kone prilygsta šių metų sumažintam seniūnijos biudžetui.
„Būtų labai gera rajonui vadovauti, jei būtų pakankamai pinigų", - teigė merė I. Varzienė. Anot jos, steigiant ikimokyklinę grupę būtiniausia įrengti sanitarinį mazgą, kad būtų gautas higienos pasas.
Merė kėlė mintį, kad steigiant ikimokyklinę grupę lėšomis galėtų prisidėti ir turtingi ūkininkai.
„Kažkodėl Kirdonims ir Parovėjai nesiūlė pinigų iš ūkininkų prašyti?" - pastebėjo vienas iš susitikimo dalyvių.
Abejota, ar iki 2015 metų, kada Germaniškiui žadami pinigai daugiafunkcio centro kūrimui, valstybė dar turės galimybę europinėmis lėšomis finansuoti tokias programas. Kaimo žmonės mano, kad vaikų ugdymu kaime reikia rūpintis nieko nelaukiant.
Merė pažadėjo, kad per 2 savaites bus duotas atsakymas, ar sąmatą peržiūrėjusi ir galimybes įvertinusi savivaldybė ras pinigų germaniškiečių vaikų ugdymui kol kas dar neišardytoje kaimo mokykloje.
Merė I. Varzienė kelis sykius germaniškiečiams kartojo, kad rajono vadovų susitikimo su Germaniškio gyventojais tikslas buvo įsitikinti, ar savivaldybei pateiktame sąraše esantys vaikai iš tikro egzistuoja, ar jie „ nėra tik popieriniai". Įsitikino, kad ne.
Tikrinti duomenis - pagirtinas noras. Tik kirba mintis, kodėl niekas netikrino, ar, tarkim, Parovėjos bendruomenės pateiktame sąraše vaikai yra ne „popieriniai" ir ar jų tėvai norės leisti juos į daugiafunkcį centrą. Kirdonių bendruomenei užteko ne tik sąrašo, bet ir pažado pagimdyti vaikus.
Alfreda Gudienė
