Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį skaitydama jau trečiąjį savo metinį pranešimą, priešingai nei ankstesniais metais, bandė susitapatinti su tauta, ir pagrindinė žinia, kurią norėjo pasakyti šalies vadovė, buvo pradėtų darbų tęstinumas pasikeitus valdžiai, mano politinės komunikacijos ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) Medijų tyrimų laboratorijos vadovas dr. Andrius Šuminas.
„Pirmiausia, kas man užkliuvo, – šiemet gerokai daugiau buvo „mes“. Prezidentė iš principo visoje kalboje visą laiką naudojo įvardžius „mes“, ir „aš“, atrodo, buvo pasakyta tik keletą kartų, sudėti kaip akcentai apie duotus pažadus kovoti prieš monopolijas ir kt. Tuo šita kalba ryškiai skiriasi nuo praėjusių metų kalbos“, – naujienų agentūrai ELTA komentuodamas, kaip šalies vadovei ketvirtadienį sekėsi skaityti metinį pranešimą, sakė A. Šuminas.
Pašnekovas teigė, kad, ko gero, Prezidentė pasirinko kalbėti daugiskaita, nes siekia labiau susitapatinti su tauta, ypač mažėjant jos reitingams. Metinis pranešimas buvo skirtas visuomenei, politikai ir žiniasklaidai. D. Grybauskaitės laikysena buvo standartinė, šiemet, priešingai nei pernai, išvengta tiesioginių baksnojimų pirštu į konkrečias institucijas, tačiau išreikšta parama ir padėka Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei. Tai A. Kubiliui labai svarbu prieš artėjančius Seimo rinkimus, teigė A. Šuminas.
Be to, anot komunikacijos specialisto, šiais metais pranešime nebuvo pateikta jokių statistikos duomenų apie Prezidentės nuveiktus darbus, tik kelis kartus paminėti realūs darbai, pavyzdžiui, apie atleistus teisėjus. Politinės komunikacijos specialistas sako buvęs nustebintas metinio pranešimo trukme.
„Kiekvienais metais, kaip žiūriu, trumpėja. Šiemet jis buvo apie 26 minutes, pernai – truputį daugiau kaip pusvalandžio, tai ta trumpėjimo tendencija kaip ir išlieka. Kalbos turi tendenciją trumpėti. Nežinau, kitais metais galbūt turėsime 15 minučių kalbą?“, – juokavo pašnekovas. Užsienio šalių praktikoje prezidentų kalbos būna ilgesnės, išsamesnės. Išsamiomis kalbomis pasižymėjo ir D. Grybauskaitės pirmtakas Prezidentas Valdas Adamkus.
A. Šuminas Prezidentės metiniame pranešime išskyrė keturis stambesnius temų blokus: ekonomika, energetika, teisėtvarka ir užsienio politika. Tiesa, dėl pastarojo – užsienio politikos, kas yra viena iš pagrindinių Prezidentės prerogatyvų – liko nustebintas, nes D. Grybauskaitė apie užsienio politiką kalbėjo bendromis frazėmis, aptakiai, ši sritis liko nuošalyje, buvo nukelta į pranešimo pabaigą.
„Akcentas prasidėjo nuo ekonomikos – pats pirmas dalykas ir bene daugiausiai buvo skiriama dėmesio ekonomikai, tada energetikai, energetinei nepriklausomybei, kitas didelis blokas – teisėtvarkai, galiausiai – užsienio politikai, pabaigoje – kultūrai, tapatybės išsaugojimui“, – įžvalgomis dalijosi A. Šuminas.
VU KF Medijų tyrimų laboratorijos vadovo vertinimu, šių metų D. Grybauskaitės metinio pranešimo intriga buvo ta, ar ji jame paminės ir kokiame kontekste Garliavos įvykius.
„Tiesiogiai jie nebuvo paminėti, bet tam tikra žinutė, galbūt ne visiškai tiesioginė, vis dėlto buvo siunčiama: vienas iš tų atvejų, kai jinai vartojo „aš“ įvardį, sakydama, jog „visuomet palaikė ir palaikys ieškančius tiesos“. Turbūt visi žinome, kas tas žodis „tiesa“ ir kaip jisai dabar pradedamas naudoti, kur cirkuliuoja. Tai – netiesioginė žinutė, kuri galbūt skirta konkrečiam adresatui ir jam paliekama įsidėti tą turinį, kokį jis nori įsidėti“, – svarstė komunikacijos ekspertas.
Komunikacijos mokslų daktaras atkreipė dėmesį į susitarimo, darbų tęstinumo būtinybės akcentavimą pranešimo pradžioje ir pabaigoje. Tai esą ir buvo pagrindinė žinia, kurią Prezidentė norėjo pranešti.
„Susitarimo būtinybė prieš artėjančius rinkimus, tame kontekste jis buvo labai akcentuotas. Tiesioginė žinutė – kad tie darbai turės būti tęsiami iš esmės“, – apibendrino jis.
Pašnekovas teigė nemanąs, kad metinį pranešimą, kurio simbolinė reikšmė didelė, rašė pati D. Grybauskaitė, bet jis redaguotas ne vieną, du ar tris kartus.
Metinio pranešimo kalbos pabaigą, kurioje kalbama apie Londono olimpines žaidynes, A. Šuminas įvertino kaip populistinių priemonių naudojimą.
Prezidento metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką numato Konstitucija.
Šalies vadovai pranešimus Seimui pateikia nuo 1993 metų. Vienintelį kartą – 2004 metais – per trumpą tuomečio Prezidento Rolando Pakso kadenciją, pasibaigusią Prezidento apkalta ir R. Pakso nušalinimu nuo pareigų, Prezidento metinis pranešimas nebuvo parengtas.
Buvusi Lietuvos deleguota eurokomisarė D. Grybauskaitė šalies vadovės pareigas pradėjo eiti 2009 m. liepos 12 d.
