Europos Komisija (EK) šiandien priėmė rekomendacijų dėl biudžeto priemonių ir ekonominių reformų rinkinį. Tarp Lietuvai pateikiamų rekomendacijų – pasiūlymai didinti mokesčius bei sieti pensinį amžių ir išmokas su demografine padėtimi.
„Mūsų rekomendacijos pritaikytos kiekvienai valstybei narei, tačiau jos teikiamos nuosekliai siekiant atkurti Europos ekonomikos pusiausvyrą. Padarėme nemenką pažangą: viešųjų finansų būklė pradeda gerėti, o disbalansas – mažėti. Kryptis aiški. Dabar turime padvigubinti pastangas – ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis, – kad judėtume sparčiau ir toliau“, – teigė EK pirmininkas J. M. Barroso.
Mokesčiai ir biudžetas
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai šiais ir kitais metais laikytis pažadų laiku ištaisyti perviršinį deficitą, tačiau tai reikia daryti iki minimumo ribojant augimo skatinimo išlaidų mažinimą.
„Šiuo požiūriu apsvarstyti galimybę padidinti mažiausiai ekonomikos augimui kenkiančius mokesčius, kaip antai būsto ir aplinkos mokesčius, įskaitant automobilių mokesčius, kartu gerinant mokestinių prievolių vykdymą. Stiprinti fiskalinę sistemą, visų pirma nustatant privalomas viršutines išlaidų ribas pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir užtikrinant, kad jų būtų laikomasi“, – rašoma EK rekomendacijose Lietuvai.
Taip pat, EK nuomone, Lietuva turi galimybių pereiti prie energijos vartojimo apmokestinimo: „Aplinkos mokesčių dydis yra trečias mažiausias ES, o transporto mokesčiai – mažiausi ES. Netiesioginių energijos vartojimo mokesčių tarifas 2010 m. buvo septintas mažiausias ES, o energijos mokesčiai, vertinant pagal BVP, yra tik šiek tiek mažesni nei ES vidurkis.“
Lietuva užsibrėžusi tikslą iki 2015 metų pasiekti subalansuotą biudžetą, kai pajamos lygios išlaidoms.
EK sutinka, kad toks tikslas įmanomas, bet atkreipia dėmesį, kad fiskalinių priemonių vidutinis metinis poveikis 2010–2012 metais bus mažesnis nei 2,25 proc. BVP – tokio rodiklio reikalaujama ankstesnėje EK rekomendacija.
Nedarbo problema
Briuselio pareigūnai pastebi, kad per krizę išryškėjo jaunimo ir žemos kvalifikacijos darbuotojų nedarbo problema. Nors vyriausybė įgyvendina keletą jaunimo užimtumo skatinimo priemonių, tačiau, pasak EK, skatinimo lygis per žemas.
EK rekomenduoja spręsti aukšto nedarbo, visų pirma jaunimo, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių, problemą skiriant daugiau išteklių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir kartu gerinant jų veiksmingumą.
„Padidinti gamybinės praktikos schemų veiksmingumą. Pakeisti darbo teisės aktus, kiek tai susiję su lanksčiomis sutarčių sąlygomis, atleidimo nuostatomis ir lanksčia darbo laiko tvarka“, – teigiama rekomendacijose.
Pensijų sistema
EK kliūna ir Lietuvos pensijų sistema. „Demografiniai pokyčiai verčia rimtai abejoti pensijų sistemos tvarumu. Nors Lietuva patvirtino priemones, kuriomis pensinis amžius iki 2026 m. laipsniškai ilginamas iki 65 m., vien tik jomis nebus užtikrintos tvarios ir adekvačios pajamos būsimiems pensininkams, todėl reikia papildomų priemonių“, – teigiama dokumente.
Papildomomis priemonėmis EK įvardina pensinio amžiaus ir išmokų siejimą su demografiniais veiksniais, aiškias indeksavimo taisykles, glausčiau susieti įmokas su išmokomis, panaikinant paskatas anksti išeiti į pensiją.
„Be to, Lietuva galėtų geriau panaudoti papildomo savanoriško pensijų kaupimo priemones. Sukūrus profesinių pensijų sistemas, palengvėtų socialinės apsaugos sistemos našta ir kartu būtų geriau užtikrintas pajamų būsimiems pensininkams adekvatumas“, – rašoma rekomendacijose.
Todėl EK rekomenduoja priimti teisės aktus dėl visapusiškos pensijų sistemos reformos: „Suderinti teisės aktais nustatytą pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles ir pagerinti papildomo kaupimo sistemas. Pensijų reformą pagrįsti aktyvaus senėjimo priemonėmis.“
Skurdo sprendimas
EK parengtame dokumente teigiama, kad maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų patiria skurdo riziką ir ilgalaikę atskirtį. Tai ketvirtas didžiausias rodiklis ES.
EK sutinka, kad Lietuvos pradėta Socialinės paramos sistemos reforma – žingsnis mažinant paskatas nedirbti, be to, Lietuvai būtina įdiegti stebėjimo sistemą, kuri padėtų įvertinti reformos veiksmingumą ir jos poveikį skurdo mažinimui.
„Reforma taip pat turėtų būti susieta su aktyvumo skatinimo priemonėmis, visų pirma skirtomis ilgalaikių socialinių išmokų gavėjų dalyvavimui darbo rinkoje didinti“, – teigia EK.
Valstybės valdomos įmonės
EK, apžvelgdama 2010 metais vyriausybės pradėtą vykdyti valstybės valdomų įmonių reformą, teigia, kad labai padidėjo skaidrumas ir atskaitomybė, mat skelbiamos ketvirčio ir metinės ataskaitos.
Tačiau Briuseliui užkliuvo, kad vyriausybė atidėjo kai kurių reformos aspektų įgyvendinimą, visų pirma valstybės valdomų įmonių komercinės ir nekomercinės veiklos atskyrimą – tai ketinama padaryti 2012 metais.
EK rekomenduoja Lietuvai įgyvendinti visus valstybės valdomų įmonių reformų paketo aspektus ir visų pirma užtikrinti, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos bei komercinė ir nekomercinė veikla. Įdiegti tinkamas stebėjimo priemones reformų veiksmingumui vertinti ir užtikrinti, kad visos valstybės valdomos įmonės laikytųsi reformos reikalavimų.
Energetika ir renovacija
EK pastebi, kad Lietuva padarė „tam tikrą“ pažangą didindama pastatų energinį efektyvumą. Buvo priimta Daugiabučio namų modernizavimo programa, tačiau, anot Komisijos, jos patikimumą silpnina priešpriešinį poveikį turinčios kitų politikos sričių subsidijos, kuriomis mažinamos paskatos gyvenamosios paskirties pastatų gyventojams energiją vartoti geriau.
„Reikia sparčiai imtis svarbių papildomų priemonių siekiant pagerinti pastatų energinį naudingumą. Šalinant kliūtis ir sparčiai įgyvendinant kontroliuojančiojo fondo iniciatyvą“, – rašoma EK rekomendacijose.
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos energetikos sistemos infrastruktūra nepakankamai konkurencinga ir neturi reikiamų jungčių, o tai trukdo ekonomikai augti.
„Nepakankamos jungtys kliudo įtvirtinti konkurenciją energijos rinkose. Tiek dujų, tiek elektros energijos rinkose koncentracija tebėra didelė (daugiau nei 90 proc.), todėl reikia skatinti energijos tinklų konkurenciją gerinant tiek elektros energijos, tiek dujų tinklų jungtis su ES šalimis“, – konstatuoja EK.
EK šiandien 27 konkrečioms šalims pateikė rekomendacijos ir vieną bendrą visai euro zonai skirtą dėl biudžeto ir ekonomikos politikos.
M. Pasiliauskas
