Vasaros sezoną pradėjusi pajūrio sostinė Palanga poilsiautojus pasitiks ne tik naujomis pramogomis: laukia dar viena naujovė – rinkliava miesto savivaldybei.
Renkant vadinamąjį pagalvės mokestį tarpininkaus verslininkai, teikiantys apgyvendinimo paslaugas. Poilsiautojai raminami, kad kainos šį sezoną kurortuose žymiai nekils, taip pat atsiras, kur apsistoti.
„Po litą už galvą“
Palangos vicemeras Saulius Simė sakė, kad dėl mokesčio priėmimo konsultuotasi su verslininkais, todėl nauja tvarka verslo atstovams trukdžių nesukels. O poilsiautojams, sumokėjusiems simbolinį 1 lito mokestį už naktį, praleistą Palangoje, „investicija“ esą atsipirks – surinktos lėšos bus panaudotos miesto gražinimo darbams ir renginiams viešinti.
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos tarybos narė Giedrė Kvedaravičienė rinkliavai pritaria, tačiau abejoja dėl mokesčio surinkimo.
„Yra klausimų dėl schemos: ir surinkimo, ir pinigų administravimo bei panaudojimo. O idėja nėra nauja, ji naudojama ir kituose kurortuose“, – sakė viešbučio „Vanagupė“ direktorė.
Anot G. Kvedaravičienės, sunkiausia bus administruoti verslininkus, dirbančius pagal patentus. „Visų viešbučių ir kitų apgyvendinimo vietų juridinis statusas vienoks ar kitoks – jiems taikomi visai kitokie reikalavimai. Kaip bus elgiamasi su privačiu sektoriumi, lieka didžiausias klausimas“, – komentavo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos tarybos narė.
S. Simės teigimu, rinkliavos tvarka numatyta, taigi ir privačiojo sektoriaus atstovams, apgyvendinimo paslaugas teikiantiems pagal verslo liudijimus, neturėtų kilti sunkumų. Nauja rinkliava, atseit, yra ir „sąžinės mokestis“: „Yra parengtas blankas ir jį privalo pildyti tie, kurie teikia apgyvendinimo paslaugas. Bet ar visi įsigyja patentus, ar visi tai daro oficialiai, čia yra tokia, vadinkime, niša: kai kas galėjo tokius dalykus ir nuslėpti.“
Anot viešbučio „Vanagupė“ direktorės, padėtį apsunkina tai, kad mokestis priimtas palyginti greitai, o daug sutarčių turizmo versle sudaromos gerokai anksčiau. „Jau dabar turime rezervacijų iki 2013 m. vasaros ir pabaigos, nors šie metai tik įpusėja. Tokie pokyčiai, daromi greitai, kelia šiek tiek nepatogumų“, – aiškino G. Kvedaravičienė.
Dėl įvažiavimo neapsisprendę
Savaitraščio kalbinama apgyvendinimo paslaugas pagal verslo liudijimą teikianti palangiškė įsitikinusi, kad naujasis „pagalvės mokestis“ reikalingas – daugelyje kurortų tokia praktika nėra naujiena. Miesto biudžeto pinigų nepakanka norint pasitikti ir išlydėti poilsiautojus, tad ji įsitikinusi, jog daugelis mielai sumokėtų mokestį, nes kitą kartą grįžę į Palangą pamatytų rezultatus.
Palangiškė sako dar nežinanti, kaip veiks mokesčio rinkimo sistema, kiek tai bus veiksminga. Anot jos, teikiantieji apgyvendinimo paslaugas pagal verslo liudijimą turėtų sąžiningai atsiskaityti su savivaldybe, o nauja rinkliava, ko gero, labiausiai paveiks ekonominės klasės segmentą, kuriame mokama „už galvas“, ir kainos visuomet tos pačios – 20–25 litai už parą.
Palangoje neatsisakoma ir anksčiau svarstytų planų grąžinti įvažiavimo į kurortą mokestį, galiojusį prieš keliolika metų. Palangos vicemero teigimu, tiriamos technologinės galimybės, mašinų srautas, ieškoma būdų, kad mokestis būtų veiksmingas ir priimtinas. Pasak vicemero S. Simės, kol kas neaišku, ar vėl apmokestinus įvažiavimą į kurortą poilsiautojai turėtų sumokėti tik vieną ar abu mokesčius.
Nors nedaug, bet brangina
Anot G. Kvedaravičienės, šį sezoną verslininkai kainų nekels – tam esą nėra pagrindo, net jei nuolat brangsta plataus vartojimo prekės.
„Bent jau rimtesnės įstaigos kas mėnesį ar kas savaitę kainoraščių nekeičia, – sakė ji. – Kainų pakėlimas yra skausmingas žingsnis ir patiems verslininkams. Neigiamos klientų reakcijos suprantamos ir niekas šiaip sau tokių žingsnių nedaro.“
Vis dėlto kurorto verslininkė Rūta Sakalauskienė, vadovaujanti viešbučiams „Tauras“, „Info hotel“, restoranams „Feliksas“, „Žuvinė“, pripažįsta, kad kainos, nors ir nežymiai, pakilti turėtų. Anot R. Sakalauskienės, brangimą lemia pakilusios maisto produktų, benzino ir dujų kainos, todėl apgyvendinimo sektoriaus paslaugos pabrango maždaug 5 litais už parą.
Vadinasi, pridėjus 1 lito dydžio „pagalvės mokestį“ šiemet poilsis gali būti kai kur apie 6 litus brangesnis.
„Mes visa tai padarėme ne anksčiau – tik dabar, pavėlavome. Maisto kainos kilo žymai anksčiau. Tiesiog mes dabar reaguojame, nes vidury žiemos nekeičiame nei kainų, nei valgiaraščių“, – sakė R. Sakalauskienė.
Kitur vietų yra
Kito didžiojo kurorto Druskininkų SPA centro ir viešbučio „Pušynas“ rinkodaros vadybininkas Vladimiras Liuberanskis neigė pasklidusius gandus, kad visos apgyvendinimo vietos jau rezervuotos ir nebėra kur apsistoti.
„Visa vasara dar nėra užimta. Kaip ir pas mus, ir visuose Druskininkuose yra pakankamai daug vietų poilsiautojams priimti. Taigi nėra šimtaprocentinio užimtumo“, – sakė viešbučio „Pušynas“ atstovas.
Anot V. Liuberanskio, Druskininkuose šį sezoną kainos nesikeis. Verslininkai kainas planuoja jau prieš metus, todėl nustatę naujas sezono kainas jau turėtų būti paskelbę tokią informaciją.
Šiemet Palangoje imama taikyti „pagalvės mokesčio“ rinkliava Druskininkuose įsigaliojo jau pernai. Papildomas 2 litų mokestis už naktį, praleistą viešbutyje ar sanatorijoje, dar buvo bandytas apskųsti, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį pripažino teisėtu.
Viešbučio „Pušynas“ vadybininko teigimu, papildomų sunkumų įvestas mokestis verslininkams nesukėlė. Anksčiau savivaldybės rinkliavą vertino skeptiškai, vėliau jai pritarė, nes mieste pamatė realių pokyčių, kuriems ir buvo panaudotos poilsiautojų lėšos. Viešbučio „Pušynas“ atstovo tikinimu, vienintelis nesklandumas buvo išspręstas klientų patogumui – atsiradus mokesčiui, už suplanavusius iš anksto atvykti klientus su savivaldybe atsiskaitė pats viešbutis.
„Kai įvedė mokestį, iš pat pradžių niekas nebuvo pasirengęs. Dėl išankstinių užsakymų nepatogu žmogui sakyti, kad jis dar turi primokėti 2 litus, – sakė V. Liuberanskis. – Kai buvo parengta informacija, nauji klientai atvažiavę mokėjo patys, jiems buvo viskas paaiškinta.“
Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ laikinosios direktorės Neringos Gecevičiūtės teigimu, kurorto vietų viešbučiuose rasti galima, be to, apgyvendinimo paslaugas teikia ir patentininkai.
„Liepą, rugpjūtį viešbučiuose yra pakankamai daug užimtų kambarių, nes užsakymai grupėms iš užsienio atliekami prieš pusę metų, – teigė ji. – Bet privačiame sektoriuje tikrai yra laisvų vietų, manau, būtų galima rasti net ir paskutinėmis dienomis.“
„Privačiame apgyvendinimo sektoriuje vieno kambario butą galima išsinuomoti už 100 litų, prabangesni kainuotų 350–400 litų“, – kainų tendencijas Nidoje apžvelgė N. Gecevičiūtė.
Faktai
Anot statistikos, Palangoje apgyvendinimo įstaigų nuo 2005-ųjų padaugėjo nuo maždaug 150 iki 200. Tačiau beveik tokiu pat santykiu šiose įmonėse sumažėjo svečių.
Tuo metu Druskininkuose veikia arti 50 į statistiką įtraukiamų apgyvendinimo įstaigų, bet jose bent 2010 metais apsigyveno daugiau žmonių nei Palangoje (apie 200 tūkst.).
Tuo metu kitas populiarus kurortas Nida yra ramesnis: nors apgyvendinimo įstaigų daugiau, bet žmonių atvyksta keturis kartus mažiau nei į Druskininkus.
Gabija Sabaliauskaitė
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 20(82) gegužės 28-balandžio 3 d.) rubrikoje „Turizmas“.
TAIP PAT SKAITYKITE:
