REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Finansų ministerija skambina varpais, kad šiemet itin stringa europinės paramos perėmimas. Jei situacija negerės, teigiama, kad dalis paramos gali būti prarasta.

REKLAMA
REKLAMA

ES parama buvo vienas svarbiausių verslo finansavimo šaltinių per sunkmetį ir tebėra dabar kuriant darbo vietas, infrastruktūrą bei didinant ekonomikos konkurencingumą. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad per šių metų I ketvirtį pasirašyta tik 44 proc. visų planuotų Europos Sąjungos (ES) paramos sutarčių, o iš planuotų paskirstyti 951 mln. litų faktiškai paskirstyta mažiau nei pusė – 419 mln. litų.

REKLAMA

Teigiama, kad labiausiai šioje srityje atsilieka Ūkio, Finansų, Švietimo ir mokslo, Susisiekimo ministerijos bei Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Iki šiol Lietuva visuomet buvo tarp pirmaujančių ES šalių pagal paramos panaudojimą: pavyzdžiui, balandžio 1 d. duomenimis, pagal atliktus ES struktūrinių fondų mokėjimus Lietuva yra 5 tarp 27 ES valstybių.

Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, šių metų biudžete ES struktūrinių fondų projektams įgyvendinti numatyta 4,6 mlrd. litų ES ir valstybės biudžeto lėšų, tad planai ir toliau lieka ambicingi, tačiau svarbu, kad šiemet projektams finansuoti būtų panaudotos visos suplanuotos ES lėšos.

REKLAMA
REKLAMA

„Artėja 2007–2013 metų laikotarpio pabaiga, todėl norint neprarasti lėšų turi būti spartinamos procedūros, pasirašytos sutartys ir likusiai paramos sumai, kad lėšos galėtų būti išmokėtos iki 2015-ųjų pabaigos, – tvirtina ji. – Kai kurios priemonės susijusios su dideliais infrastruktūriniais projektais, kuriems įgyvendinti reikia daugiau laiko, todėl svarbu sutartis pasirašyti kuo anksčiau. Todėl raginame institucijas apsispręsti dėl įgyvendinamų priemonių aktualumo, operatyviau spręsti kylančias problemas.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ūkio ministerija kritikuojama dėl užtrukusio paraiškų vertinimo: vėluoja beveik 100 jos kuruojamų projektų, kurių vertė – apie 855 mln. litų, arba 16 proc. 2007–2013 metais jos administruojamų ES lėšų. Susisiekimo ministerija nuolat vėlina terminus – nepasirašytos sutartys dėl 1,5 mlrd. litų (27 proc. ES lėšų) iš jai numatytų beveik 5,4 mlrd. litų europinės paramos.

Trūksta lankstumo

Kalbinami verslininkai pabrėžia, kad nors ES parama yra puikus dalykas, su ja susijusios procedūros nėra paprasčiausias dalykas.

Statybos medžiagomis ir metalo produktais užsiimančios bendrovės „Serfas“ direktorius Saulius Valunta sako, kad ES fondų administratoriams trūksta lankstumo: „Pinigai apriboti biurokratiniais rėmais: jei pateikėme paraišką agentūrai ir nurodėme konkrečią įrangą, kol persisuka konkursų mechanizmas, kol gauname paramą, pasikeičia technologijos, gamybos būdai ar prekės. Jei norėsime nupirkti naujesnės ir geresnės įrangos, pažeisime sutartį. Manau, jei įmonė metalo apdirbimo nekeičia į kokį bandelių kepimą, tik tai daro kitomis priemonėmis, bet pasiekia rezultatų, tokių ribojimų neturėtų būti.“

REKLAMA

Verslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad vertinant paraiškas daug dėmesio skiriama nereikšmingoms detalėms, tokioms kaip skyrybos ženklai, nors svarbiausia įvertinti konkrečius įmonės pasiektus rezultatus.

„Pelningumas, konkurencingumas, darbo vietos, mokesčių mokėjimas – tai svarbiausia, o kokiomis priemonėmis įmonė tai padarys, turėtų būti mažiau reglamentuota, – sako S. Valunta. – Mes juk suprantame, kad jei gavome paramą apdirbimo staklėms, negalime pirkti „Porsche“.

Tačiau nepaisant sunkumų, su kuriais teko susidurti, verslininkas tvirtina, kad ir ateityje atsiradus galimybei naudosis ES parama, o ir patirties turės daugiau.

REKLAMA

Nesitikėjo lengvai

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas.lt“ valdybos pirmininkas Naglis Naranauskas anksčiau žiniasklaidai tvirtino, kad planuojamos gamyklos projektui koją kišo su ES fondų parama susijusios biurokratinės procedūros. Šiandien jis teigia, kad rengiant tokio masto projektą nereikėtų tikėtis, jog bus lengva. „Pienas.lt“ iš ES ir nacionalinio biudžeto gavo apie 50 mln. litų paramos, o likusią dalį finansuos iš alternatyvių šaltinių.

„Kalbant apie paramos gavimo sudėtingumą ir reguliavimo tvarką ji turi būti pakankama ir šiandien jos užtenka norint apsaugoti viešąjį interesą, kad nebūtų piktnaudžiaujama, – teigia „Pienas.lt“ valdybos pirmininkas. – Tai, su kuo mes susidūrėme, visi tie sunkumai atrodo racionalūs ir adekvatūs, nes paramos suma, į kurią pretendavome ir dėl kurios esame pasirašę sutartį, yra didelė, todėl atitinkamai ir saugikliai turi būti proporcingi.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

N. Naranauskas priduria, kad palengvinta tvarka galėtų pritraukti daugiau pareiškėjų, kurie įprastai nepakankamai pasitikėtų savo jėgomis ir paraiškų neteiktų.

Tačiau konsultacinės bendrovės „Insubsidium“ vadovės Ilmos Žilienės teigimu, su ES parama susijusias konsultacijas ir paslaugas teikiančios bendrovės pajuto, kad pastaruoju metu paraiškos vertinamos lėčiau. Be to, jos nuomone, Finansų ministerijos prognozuojama rizika netekti dalies ES paramos yra reali ir net neišvengiama.

„Jau dabar akivaizdu, kad ne visos lėšos bus perimtos. Daugelis jų taip ir liks bankuose, kaip, pavyzdžiui, smulkiųjų kreditų fonde INVEGA, kuriuo bankai, užuot skyrę smulkiajam ir vidutiniam verslui, visą programos laikotarpį sėkmingai disponavo kraudami sau pelną“, – tvirtina ji.

REKLAMA

Duoda ne visiems

„Insubsidium“ daugiausia susiduria su Ūkio ministerijos ir jai pavaldžios Lietuvos verslo paramos agentūros darbu, tad, anot bendrovės vadovės, kritika šiai institucijai yra pagrįsta.

„Daugiausia problemų kelia pernelyg biurokratizuotas mechanizmas, pertekliniai reikalavimai priemonių finansavimo sąlygų aprašuose, galų gale šiurkščios ir priemonių dokumentacijos, ir finansinio projektų atsipirkimo skaičiavimų formų klaidos. Tai rodo klerkų kompetencijos trūkumą“, – sako I. Žilienė ir priduria, kad dažniausiai verslininkai skundžiasi dėl neadekvataus išlaidų vertinimo ir atsisakymo jas kompensuoti remiantis „popieriniais“ motyvais, taip pat nelanksčiu požiūriu į verslo įmonių specifiką.

REKLAMA

I. Žilienė sako, kad išjudinti paramos perėmimą būtų galima daugiau neišnaudotų lėšų skiriant rezervo sąrašuose esančioms įmonėms, papildomai didinant dar vertinamų priemonių fondą – taip būtų sutaupyta laiko, kurio trūksta naujoms priemonėms paskelbti.

„Dabar lėšos skirstomos neefektyviai pagal aktualiausias ir populiariausias sritis: verslui skelbiamoms investicinėms priemonėms skiriama vos kelios dešimtys milijonų, kuriuos pasidalija dvi–keturios paraiškos ir taip sukuriama dirbtinė konkurencija, o dauguma visus reikalavimus atitinkančių paraiškų su verslo planais lieka „už brūkšnio“, – teigia ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų