Pirmosios „Sojuz“ raketų, turėjusių iš viso iškelti septynis palydovus, pakopos turėjo nukristi srityje virš šiaurės Kazachstano, kuri tik retkarčiais naudojama kaip nuolaužų numetimo zona, praneša naujienų agentūra AFP.
Kazachstanas tvirtina, kad norint zoną naudoti, abi pusės turi pasirašyti papildomą susitarimą prie dabar galiojančios sutarties, pranešė dienraštis „Komersant“ ir naujienų agentūra „Interfax“.
„Dėl to mes paprasčiausiai negalime vykdyti ne tik savo, bet ir tarptautinių įsipareigojimų“, – „Komersant“ teigė šaltinis Rusijos kosmoso agentūroje „Roscosmos“.
Tarp planuojamų atidėti ar jau atidėtų startų – Europos meteorologinio palydovo „MetOp-B“ paleidimas, kuris planuotas gegužės 23 dieną, Baltarusijos, Kanados, Vokietijos ir dviejų Rusijos palydovų paleidimas birželio 7 dieną ir Rusijos palydovo „Resurs-P“ startas rugpjūtį.
Kol kas neaišku, kada ir kaip šie septyni palydovai bus paleisti.
Tačiau neužsimenama, kad šis nesutarimas galėtų paveikti pilotuojamų skrydžių startą iš Baikonūro, kuriems taip pat naudojama „Sojuz“ raketa, tačiau jos nuolaužos paprastai nukrenta kitoje zonoje.
Anot „Komersant“, ginčas galėjo kilti dėl to, kad Rusija Tolimuosiuose Rytuose stato naują kosmodromą „Vostochny“, kuris, kai bus baigtas, taps alternatyva Baikonūrui.
Teigiama, kad Kazachstanas baiminasi, jog naujasis kosmodromas paskatins Rusiją nutraukti Baikonūro nuomos sutartį, galiojančią iki 2050 metų. Dėl to Astana prarastų beveik 115 mln. dolerių, kuriuos kasmet sumoka Maskva.
Baikonūras – istorinis sovietų kosmodromas, iš kurio 1961 metais į kosmosą pakilo pirmasis žmogus Jurijus Gagarinas. Po Sovietų Sąjungos žlugimo pagal susitarimą su Kazachstanu Maskva išlaikė šio objekto kontrolę.
