Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad padaugės informacijos apie galimas taupymo priemones ir jų teikiamas palūkanas gyventojams, tačiau nežinia, kada investicija į Vyriausybės vertybinius popierius taps populiaria taupymo priemone.
„Lietuvoje nėra kultūros skolinti valstybei. Tą kultūrą per dieną ar savaitę išugdyti sunku, net jei ir bus pakankamai informacijos apie vyriausybės vertybinių popierių platinimą ir jų privalumus. Manau, ilgainiui tai turės teigiamą poveikį: leis valstybei pasiskolinti greičiau ir pigiau, o šalies gyventojai turės daugiau taupymo alternatyvų“, – prognozavo N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, lietuviai nelinkę skolinti valstybei. Anot jo, pagrindinėmis priežastimis galima laikyti informacijos trūkumą apie Vyriausybės vertybinių popierių įsigijimo galimybes ir naudą investuotojams, taip pat nepasitikėjimą valstybės gebėjimu grąžinti paskolas. Be to, didžioji dalis gyventojų nėra linkę įšaldyti savo lėšas ilgesniam laikui – dauguma lietuvių renkasi mažesnės trukmės taupymo priemones, kad ir metinius terminuotus indėlius.
„Istorija rodo, kad Lietuva visada vykdė finansinius įsiparegojimus. Priešingai nei Latvijai, jai nė karto neprireikė tarptautinių institucijų pagalbos. Skola, nors ir padidėjusi, vis tiek išlieka viena žemiausių ES. Pagal mūsų prognozes, nuo kitų metų ji pradės mažėti, tai rodo patikimą ir tvarią valstybės finansų situaciją“, – tikino N. Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto teigimu, Lietuvos gyventojų taupymo rodiklis yra vienas žemiausių Europoje. Po sunkmečio pajamų, skiriamų taupymui suma padidėjo iki 8 proc., tačiau Europos sąjungos vidutinė norma siekia 12 procentų
Anot ekonomisto N. Mačiulio, valstybei būtų naudinga skolintis šalies viduje, ypač tokiu metu, kaip 2009-aisiais, kuomet pasitikėjimas valstybe tarptautinėse finansų rinkose susvyravo. Vyriausybės vertybinių popierių įsigijimas būtų nuolatinis papildomas pajamų šaltinis, be to, palūkanos neatitektų užsienio investuotojams, o liktų šalies viduje, taip nesumažėjant nacionalinėms pajamoms.
„Valstybė galėtų pigiau pasiskolinti vidaus rinkoje trumpesniam laikui. Palūkanos šiuo metu yra gana žemos, bet kuo daugiau gyventojų investuotų į tokius vertybinius popierius, tikėtina, kad palūkanos būtų žymesnės“, – sakė jis.
„Swedbank“ šiandien pranešė, platinsiąs dviejų tipų taupymo lakštus: metų trukmės su 2.3 proc. metinėmis palūkanomis ir 2.5 proc. metines palūkanas teikiančius lakštus, kurių terminas kiek daugiau nei dveji metai (744 dienos).
Finansų ministerijos duomenimis nuo 2009 m. gegužės investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 86 mln. litų, iš kurių už 48,2 mln. litų – šiemet. Iš viso jau yra išpirkta taupymo lakštų už 28,4 mln. litų.
Anksčiau investuotojai galėjo taupymo lakštų įsigyti Lietuvos pašto skyriuose ir internetinėje svetainėje. Išplito ne tik taupymo lakštų įsigijimo tinklas – atsirado daugiau juridinių asmenų, galinčių skolinti valstybei: nuo šiol investuoti galės daugiabučių bendrijos, profesinės sąjungos ir religinės bendruomenės. Taupymo lakštus apsiims platinti trys šalies bankai – SEB, Swedbank ir DNB. Atsiskaityti už vertybinius popierius bus mokant grynaisiais ir naudojantis elektroninės bankininkystės sistema.
Gabija Sabaliauskaitė
