Evelina POVILAITYTĖ
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
Didžiausius atlyginimus šių metų I ketvirtį uždirbo finansų ir draudimo, informacijos bei ryšių ir energetikos sektoriaus darbuotojai. Kitų sektorių vidutiniai mėnesiniai bruto atlyginimai neperkopė 3 tūkst. litų ribos.
Vadovų paieškos ir personalo atrankos bendrovės „Search group“ direktorius Šarūnas Dyburis teigia, kad Statistikos departamento duomenys iš tiesų apnuogina problemines sritis, mat didžiausi atlyginimai skelbiami tuose sektoriuose, kuriuose daugiausia skaidrumo, tuo tarpu labiausiai ekonomikos šešėlyje besislepiančiuose versluose oficialūs skelbiami atlyginimų vidurkiai yra gerokai mažesni.
„Sektoriai, kuriuose uždirbama daugiausia yra labiausiai matomi, todėl atlyginimų statistika juose atspindi realią situaciją. Tačiau yra segmentų, kuriuose yra daugiau galimybių „pilkiems“ pinigams, tad tai galėtų šiek tiek pakeisti tą statistiką, - sako jis. – Galbūt informacinių technologijų sektorius yra labiausiai pervertintas atlyginimų atžvilgiu, nes jam trūksta darbuotojų. Todėl čia atlyginimai yra išaugę ne visai logiškai“.
Pasak Š. Dyburio, šiuo metu aktyviausiai darbuotojų ieško gamybos sektorius, ypač tos bendrovės, kurių veikla yra susijusi su eksportu, taip pat paklausūs sezoniai darbuotojai.
Atlyginimai mažėjo
Didžiausi – beveik 4,2 tūkst. litų per mėnesį – bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimai šių metų pradžioje buvo skiriami asmenims, teikiantiems finansines paslaugas, dirbantiems draudimo, pensijų kaupimo įmonėse, kontroliuojančiose bendrovėse, trestuose ar fonduose, skelbia Statistikos departamentas. Nuo jų gerokai atsiliko užsiimantys informacijos bei kultūros produktų gamyba bei sklaida, dirbantys informacinių technologijų bei duomenų apdorojimo bendrovėse – jiems nustatytas bruto darbo užmokestis šių metų I ketvirtį sudarė kiek daugiau nei 3,55 tūkst. litų.
Treti pagal nustatytus bruto altyginimus minėtu laikotarpiu buvo dirbantys įvairiose energetikos sektoriuje. Čia darbo užmokestis sudarė apie 3 tūkst. litų. Visų kitų sektorių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai buvo žemesni už šią ribą. Bruto atlyginimas – mokamas darbdavio, įskaitant pagrindinį bei papildomą uždarbį, gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas, taigi faktiškai išmokami vidutiniai mėnesiniai atlyginimai yra gerokai mažesni.
Mažiausi bruto atlyginimai I ketvirtį buvo nustatyti dirbantiems apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – kiek daugiau nei 1,2 tūkst. litų.
Statistikai skaičiuoja, kad tokio tipo nustatytas vidutinis užmokestis minėtu laikotarpiu sudarė truputį daugiau nei 2,1 tūkst. litų (neto – daugiau nei 1,6 tūkst. litų) ir lyginant su praėjusių metų pabaiga, smuktelėjo 1,7 proc. Teigiama, kad tai lėmė sumažėjusi darbų apimtis bei mažiau išmokėtų premijų, priedų ar pan.
Prognozuoja augimą
Nors valstybiniame sektoriuje bruto užmokestis mažėjo labiau nei privačiame, tačiau nustatytos vidurinės sumos vis tiek išliko didesnės daugiau nei 200 litų. Valstybiniame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas buvo didesnis nei ir bendras šalies vidurikis – 2,26 tūkst. litų.
Finansų analitikas Gitanas Nausėda šiemet prognozuoja nuosaikų darbo užmokesčio augimą, kuriam postūmį turėtų suteikti minimalios algos didinimas iki 850 litų.
„Per likusius šių metų ketvirčius veikiausiai vyraus nuosaikus 2–3 proc. atlyginimų kilimas, kuris šiaip ne taip kompensuos infliaciją ir tai tik tuo atveju, jeigu ji lėtės. Tam tikrą niuksą vidutinio darbo užmokesčio rodikliui suteiks planuojamas 2012 m. liepos 1 d. minimalios mėnesio algos padidinimas, kuris, belaukdamas Seimo rinkimų, jau spėjo apželti „žila barzda“, - teigia analitikas.
Vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas pagal sektorius, 2012 metų I ketvirtis*
Didžiausius atlyginimus šių metų I ketvirtį uždirbo finansų ir draudimo, informacijos bei ryšių ir energetikos sektoriaus darbuotojai. Kitų sektorių vidutiniai mėnesiniai bruto atlyginimai neperkopė 3 tūkst. litų ribos.
Vadovų paieškos ir personalo atrankos bendrovės „Search group“ direktorius Šarūnas Dyburis teigia, kad Statistikos departamento duomenys iš tiesų apnuogina problemines sritis, mat didžiausi atlyginimai skelbiami tuose sektoriuose, kuriuose daugiausia skaidrumo, tuo tarpu labiausiai ekonomikos šešėlyje besislepiančiuose versluose oficialūs skelbiami atlyginimų vidurkiai yra gerokai mažesni.
„Sektoriai, kuriuose uždirbama daugiausia yra labiausiai matomi, todėl atlyginimų statistika juose atspindi realią situaciją. Tačiau yra segmentų, kuriuose yra daugiau galimybių „pilkiems“ pinigams, tad tai galėtų šiek tiek pakeisti tą statistiką, - sako jis. – Galbūt informacinių technologijų sektorius yra labiausiai pervertintas atlyginimų atžvilgiu, nes jam trūksta darbuotojų. Todėl čia atlyginimai yra išaugę ne visai logiškai“.
Pasak Š. Dyburio, šiuo metu aktyviausiai darbuotojų ieško gamybos sektorius, ypač tos bendrovės, kurių veikla yra susijusi su eksportu, taip pat paklausūs sezoniai darbuotojai.
Atlyginimai mažėjo
Didžiausi – beveik 4,2 tūkst. litų per mėnesį – bruto (neatskaičius mokesčių) atlyginimai šių metų pradžioje buvo skiriami asmenims, teikiantiems finansines paslaugas, dirbantiems draudimo, pensijų kaupimo įmonėse, kontroliuojančiose bendrovėse, trestuose ar fonduose, skelbia Statistikos departamentas. Nuo jų gerokai atsiliko užsiimantys informacijos bei kultūros produktų gamyba bei sklaida, dirbantys informacinių technologijų bei duomenų apdorojimo bendrovėse – jiems nustatytas bruto darbo užmokestis šių metų I ketvirtį sudarė kiek daugiau nei 3,55 tūkst. litų.
Treti pagal nustatytus bruto altyginimus minėtu laikotarpiu buvo dirbantys įvairiose energetikos sektoriuje. Čia darbo užmokestis sudarė apie 3 tūkst. litų. Visų kitų sektorių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai buvo žemesni už šią ribą. Bruto atlyginimas – mokamas darbdavio, įskaitant pagrindinį bei papildomą uždarbį, gyventojų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas, taigi faktiškai išmokami vidutiniai mėnesiniai atlyginimai yra gerokai mažesni.
Mažiausi bruto atlyginimai I ketvirtį buvo nustatyti dirbantiems apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje – kiek daugiau nei 1,2 tūkst. litų.
Statistikai skaičiuoja, kad tokio tipo nustatytas vidutinis užmokestis minėtu laikotarpiu sudarė truputį daugiau nei 2,1 tūkst. litų (neto – daugiau nei 1,6 tūkst. litų) ir lyginant su praėjusių metų pabaiga, smuktelėjo 1,7 proc. Teigiama, kad tai lėmė sumažėjusi darbų apimtis bei mažiau išmokėtų premijų, priedų ar pan.
Prognozuoja augimą
Nors valstybiniame sektoriuje bruto užmokestis mažėjo labiau nei privačiame, tačiau nustatytos vidurinės sumos vis tiek išliko didesnės daugiau nei 200 litų. Valstybiniame sektoriuje vidutinis bruto atlyginimas buvo didesnis nei ir bendras šalies vidurikis – 2,26 tūkst. litų.
Finansų analitikas Gitanas Nausėda šiemet prognozuoja nuosaikų darbo užmokesčio augimą, kuriam postūmį turėtų suteikti minimalios algos didinimas iki 850 litų.
„Per likusius šių metų ketvirčius veikiausiai vyraus nuosaikus 2–3 proc. atlyginimų kilimas, kuris šiaip ne taip kompensuos infliaciją ir tai tik tuo atveju, jeigu ji lėtės. Tam tikrą niuksą vidutinio darbo užmokesčio rodikliui suteiks planuojamas 2012 m. liepos 1 d. minimalios mėnesio algos padidinimas, kuris, belaukdamas Seimo rinkimų, jau spėjo apželti „žila barzda“, - teigia analitikas.
Vidutinis mėnesinis bruto atlyginimas pagal sektorius, 2012 metų I ketvirtis*
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą