REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2008-aisiais Lietuvoje buvo atsisakyta šauktinių kariuomenės ir pradėta pereiti prie profesinės karo tarnybos, tačiau praėjus ketveriems metams pasigirsta svarstymų, kad atsisakyti šauktinių kariuomenės nebuvo tinkamas sprendimas.

REKLAMA
REKLAMA

Karių nestinga

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje teigiama, kad „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo numatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“, tačiau šis įstatymas faktiškai nustojo galiojęs, kai 2008-ųjų rudenį buvo atšaukta privalomoji karo tarnyba ir iškeltas tikslas pereiti vien tik prie profesionaliosios karo tarnybos. Tikimasi, kad iki 2014-ųjų šalyje bus apie 8 500 karių profesionalų.

REKLAMA

Tačiau pastaruoju metu netyla kalbos, kad vėl reikėtų grįžti prie privalomosios karo tarnybos ar rengti alternatyvius karinius mokymus, nes esą dabar Lietuvos gynyba atiduota į svetimšalių rankas. Tuometis krašto apsaugos ministras, o dabar Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Juozas Olekas teigė, kad prie profesionaliosios karo tarnybos pereina visos NATO ir ES šalys.

„Šiuolaikinė karyba ir krašto gynyba reikalauja profesionalių karių, išmanančių techniką, nes dabar keičiasi ir pats kariavimo pobūdis, ir požiūris į žmonių gyvybių išsaugojimą, todėl beliko tik kelios šalys, kurios dar turi šauktinių kariuomenę“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė J.Olekas ir pridūrė, kad, kalbant apie alternatyviuosius karinius mokymus, reikia nepamiršti, jog, norint įvaldyti naująsias karo technologijas, nepakanka kelių savaičių ar mėnesių mokymų, kad karys galėtų apsiginti ir apginti draugus. Kita vertus, Lietuvoje pakanka žmonių, kurie myli kario profesiją ir trokšta ją įsigyti, todėl manau, kad nereikia per prievartą siūlyti karinių mokymų, kai galima atsirinkti savanorius, kurie nori dalyvauti karinėje veikloje ir patys renkasi tokią profesiją“, – teigė buvęs Krašto apsaugos ministras.

REKLAMA
REKLAMA

Gynyba ne tik ginklais

Vyresni gyventojai vienu iš teigiamų dalykų kariuomenėje laiko patriotiškumo ir disciplinos ugdymą, kurio dabar pasigenda visuomenėje. Tačiau, J.Oleko teigimu, kariuomenė neturėtų tapti patriotiškumo ugdymo mokykla. „Patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymas pirmiausia turėtų prasidėti šeimoje, kur vaikas jo mokytis turėtų iš tėvų, vyresnių brolių ar seserų, ir trukti visą gyvenimą“, – įsitikinęs pašnekovas. Pasak jo, kai Lietuvoje dar buvo šauktinių kariuomenė, joje tarnaudavo tik 10 proc. jaunuolių. „Tai negi visi likusieji nėra patriotai?“ – klausė Seimo narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak buvusio Krašto apsaugos ministro, dabar kariuomenėje gali tarnauti ir merginos, kurios į privalomąją karo tarnybą nebuvo kviečiamos. „Šiuo metu 10–12 proc. visų tarnaujančių karių sudaro ir merginos, be to, sukurtos sąlygos visiems norintiesiems įsitraukti į šaulių organizacijų veiklą, kur galima stiprinti savo įgūdžius, dalyvauti savanorių karių organizacijų veikloje ar lankyti bazinio karinio mokymo rengimo kursus, kuriuose galima išmokti valdyti ginklą“, – apie esamas šauktinių kariuomenės alternatyvas pasakojo J.Olekas.

REKLAMA

Pastaruoju metu kyla vis naujų grėsmių. Anksčiau buvo kalbama tik apie karinę vienos šalies intervenciją į kitą šalį, o dabar pradėta galvoti, kaip išvengti kitokių pavojų. Praėjusio amžiaus pabaigos ir šio amžiaus pradžios rykšte vadinamas terorizmas, kibernetinės atakos ir informacinis karas. Buvęs krašto apsaugos ministras sutiko, kad krašto gynyba dabar yra labai plati sąvoka. „Kalbėdami apie privalomąją karo tarnybą, kalbame tik apie šalies gynybą ginklu, tačiau yra ir kitų gynybos sričių – kibernetinė gynyba, energetinis saugumas, informaciniai karai. Šie dalykai nėra tiesiogiai susiję su kariniu pasirengimu, tačiau ne mažiau svarbūs“, – kalbėjo „Valstiečių laikraščio“ pašnekovas.

REKLAMA

Bendras saugumas

Lietuva jau beveik dešimtmetį yra NATO narė, o šalies gynyba patikima ir užsienio pajėgoms. „Reikia suprasti, kad esame maža šalis ir negalime įsigyti tiek ginkluotės, parengti tiek karių, kuriuos galėtume laikyti karinėje parengtyje, kad kilus pavojui jie galėtų reaguoti. Todėl integruojamės – dalyvaujame bendrose kitų šalių operacijose, pavyzdžiui Afganistane, Kosove, o kitos šalys, atsakydamos į tokią mūsų paramą, dalyvauja mūsų gynyboje“, – aiškino Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Arba mes esame NATO aljanso dalis, arba ne. Turime pavyzdį, kai 1940-aisiais Lietuva bandė apsiginti pati. Tuomet buvo keliasdešimt tūkstančių karių, viena modernesnių karinių aviacijų ir, kai atėjo akimirka, kai reikėjo ginti šalį, to padaryti nepavyko – šalis buvo okupuota, tad nusiteikimas, kad mes patys galime viską, jau istoriškai rodo, jog mums tai nepavyko, o dabar laikai dar labiau pasikeitę ir man atrodo, kad labai išmintingai elgiamės remdamiesi kolektyvine gynyba, nes tai mums yra gerokai pigiau ir patogiau“, – teigė J.Olekas.

Marius EIDUKONIS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų