Prieš 150 metų arklių augintojai, norėdami išvesti atsparią stepių gyvenimo sąlygoms arklių veislę, nutarė sukryžminti veislines kumeles su zebrais. Bandymai nepavyko: neužsimezgė nė viena „arklinio zebro“ ląstelė. Po kelerių metų veislinės kumelės, sukergtos su tikrais veisliniais eržilais, ėmė ir atsivedė dryžuotus kumeliukus. Mokslininkai stebėjosi ir negalėjo paaiškinti, kaip atsirado šie mišrūnai. Apstulbęs mokslo pasaulis šį reiškinį pavadino telegonija.
Profesorių Flinto, Felikso Ledanteko, Dzen-Kanščzemio ir kitų bandymai su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir įvairiais metodais atskleidė tą patį fenomeną. Visa tai labai stebino mokslininkus, bet nesukrėtė šunų ir paukščių specialistų. Šunų veislių specialistai žino, kad, jeigu nors kartelį veislinė kalė, pasibėgiojusi su kukliu nekilmingu kiemo margiuku, po to ir neatsives šunyčių, vis dėlto net netolimoje ateityje grynaveislių šunelių nelauk, nors jų tėvas būtų ir pats šunų lordas.
Dzen-Kanščzemio bandymai parodė, kad net naudojantis šiuolaikine technika galima nuo vieno gyvūno nukopijuoti ir pernešti kitam biolaukų valdymo struktūrų informaciją ir gauti mišrūnus. Taip įvedus anties biolaukų valdymo informaciją į viščiukų embrionus, buvo gauti viščiukai su anties snapais ir plėve tarpupirščiuose. Įvedęs ožkos biolaukų valdymo struktūrų informaciją į triušiuko embrioną, mokslininkas pakeitė jo valdymo struktūrų sistemą tad triušiukas gimė ir užaugo su ragais.
Po daugybės eksperimentų mokslininkai nustatė, kad telegonijos efektas veikia ir žmones, o baisiausia – čia jis pasireiškia nepalyginamai stipriau nei gyvūnams! Daugelis išsigandusių mokslininkų savo tyrimų rezultatus slėpdavo ir net naikindavo, kad jie nepakliūtų į nepatikimas rankas, ir žmonija neužsiaugintų mišrūnų, galinčių sunaikinti visą civilizaciją. Audringa pasaulio šalių komunikacijos plėtra, seksualinė revoliucija, AIDS, apsigimimai, savižudybės ir žmogžudystės, vaikų žudymai įsčiose, kariniai konfliktai, šeimyniniai nesutarimai, alkoholizmas, narkomanija, prekyba žmonėmis ir kūnu, netgi techninis progresas privertė skubiai prisiminti senutę telegoniją, nes artėja amžius, kuomet sveiki žmonės nebesugebės ne tik išmaitinti, bet ir suvaldyti protiškai bei fiziškai suluošintų Žemės gyventojų.
JAV Minesotos universiteto Eksperimentinės medicinos centro specialistai teigia įrodę, kad jaunuolių nekaltybė yra ir moralinė, ir genetinė kategorija, o palaidi seksualiniai ryšiai sulig kiekvienu nauju partneriu pamažu keičia įgimtą genetinę informaciją. Kuo daugiau iki teisėtos santuokos buvę tokių ryšių, tuo labiau užteršiama chromosomų grandinė ir tuo mažiau šansų savo išrinktąjį apdovanoti ne tik juridiškai ir fiziškai, bet ir dvasiškai teisėtu, mylinčiu bei geru palikuoniu.
Žinoma faktų, kai šeimoje nei iš šio, nei iš to, gimsta teisėti vaikai, tačiau nepanašūs nei į tėvelį, nei į mamytę ne tik savo charakteriu, bet ir išvaizda: kitataučio veido bruožai, plaukų ir net odos spalva. Tarp sutuoktinių kyla nesantaika, ir žmona apkaltinama neištikimybe, o kūdikis pakliūna į tėvo, o neretai ir motinos neapykantos jausmų zoną, kurioje laikui bėgant labai pasikeičia vaiko dvasinė bei fizinė sveikata, o kartu ir jo likimas.
Žmonės nežino, kad telegonija veikia ir vyrus. Jeigu baltaodis vyras arba jo tėvai ir net tolimi protėviai turėjo lytinį aktą, pvz., su juodaode moterimi, tai ateityje visko gali būti... Lytinio akto metu pasiekus orgazmą, įvyksta moters ir vyro dvasios, sielos ir galvos smegenų valdymo struktūrų susijungimas naujai analogiškų struktūrų programai sudaryti. Šio proceso metu partneriai tampa vienu kūnu ir viena dvasia. Jie pamiršta visą pasaulį ir nugrimzta tik į savo jausmus. Šiuo momentu partneriai perkoduoja vienas kito dvasios, sielos ir galvos smegenų valdymo struktūras. Moterį šie procesai veikia ir po lytinio akto (per vyro spermoje esančią analogišką užkoduotą informaciją), todėl ji paveikiama žymiai stipriau.
Vyras savo ruožtu gauna ne tik šios moters, bet ir buvusių jos meilužių į jos valdymo struktūras įneštus pokyčius. Kadangi, pakitus bioenergetinėms valdymo struktūroms, keičiasi ir genetika, tai ateityje atsiranda galimybės visiškam arba daliniam atsigimimui į kažkuriuos seksualinius partnerius. Telegonijos mokslas jau įrodė, kad perduodami ne tik išoriniai, bet ir vidiniai buvusio seksualinio partnerio požymiai.
Diagnozuodamas vienos šeimos narius, nustačiau, kad pirmosios dukros dvasios, sielos ir galvos smegenų bioener-getinės valdymo struktūros netvarkingos, jos sveikatos būklė prasta, o svarbiausia, ji ateityje negalės turėti palikuonių. Mergaitei tik devyneri metai. Ji savo charakteriu ir išvaizda nepanaši nei į tėvą, nei į motiną, o panaši į tėvo pirmąją žmoną, su kuria jis pragyveno per aštuonerius metus ir nesusilaukė palikuonių (!). Skyrybos, pasirodo, kaip visuomet buvo skausmingos ir konfliktiškos. Antrosios žmonos savotiška neapykanta pirmajai, o pirmosios pavydas, nusivylimas ir kitos neigiamos emocijos bei nenormalūs santykiai su buvusiu vyru sudarė puikias sąlygas telegonijai. Per atgailą valdymo struktūros susitvarkė, telegonijos efektas išnyko, mergaitės sveikata pagerėjo.
Moteris kreipėsi dėl sūnaus, nuteisto už išprievartavimą. Pasirodo, ji pati jaunystėje ne sykį buvo prievartauta. Vienas iš sūnų paveldėjo prievartautojo valdymo struktūras, tūnojusias karmoje... Moteris labai gražios išvaizdos, todėl nieko nuostabaus, kad jaunystėje ji labai traukė vyrų, tarp jų ir nepadorių, dėmesį. Ji nė vienam prievartautojui neiškėlė baudžiamosios bylos ir todėl stebisi, kad nuteisė jos sūnų. Moteris vyrams jautė antipatiją, todėl ištekėjo be meilės, vien iš draugiškumo vienam geram vaikinui. Meilės stoka bei nusivylimas santuoka padėjo išlikti moters struktūrose prievartautojų programoms, kurias ir paveldėjo jos sūnus. Per atgailą sūnaus struktūrose prievartautojo programos išnyko, bet viskas priklausys dar ir nuo to, kaip šis žmogus sugebės neįsileisti kitokių pokyčių, nes kodavimas galimas ir per stiprius psichologinius stresus, kurių apstu nuteistųjų tarpusavio santykiuose. Štai kodėl iš kalėjimo grįžęs žmogus yra tarsi paženklintas, nes jis, pagyvenęs nusikaltėlių psichologinėje aplinkoje, iš tikro tampa kitoks. Todėl labai svarbu, kad grįžęs iš kalėjimo surastų savo aplinką ir greičiau galėtų apsivalyti nuo šių pokyčių.
Bemoksliai mūsų senoliai iš nuojautos gerai žinojo telegonijos pasekmes, todėl merginų prievartautojai, suvedžiotojai buvo labai griežtai baudžiami, o laisvo elgesio moterys – niekinamos ir baudžiamos, nes atsitiktinius meilužius jos tarsi virusais užkrečia savo partnerių nuodėmėmis – polinkiu į neveiklumą, girtavimą, svetimavimą, vagystes ir pan. Daug moterų mylėjęs vyras net savo nekaltai nuotakai primeta buvusių mylimųjų vidinius bruožus, ir jųdviejų vaikai išauga lengvabūdžiai, menkos mąstysenos, linkę į lengvą palaidą gyvenimą, narkomaniją, terorizuojantys tėvus. Kai kurie, susibūrę į grupuotes, gyvena normaliam žmogui sunkiai suvokiamą amoralų gyvenimą, liaupsindami sekso ir „asmenybės“ laisvę. Svarbiausia, kad žiniasklaida, per televiziją, spaudą ir kitas savo priemones propaguodama šiuos laikinus kūniškus malonumus, pakeičia menkesnės mąstysenos žmonių ir taip nestiprias dvasios, sielos ir galvos smegenų valdymo struktūras, ir šie tampa „žiniasklaidinės telegonijos“ aukomis. Nemažai žmonių gyvenimą vertina tik per materialinės naudos prizmę, todėl jiems visiškai nesvarbu, kad per nedorybes uždirbti pinigai kitiems žmonėms atneša skausmą ir suardo jų likimus. Jie patys yra paveikti to telegonijos efekto, todėl be jokio sąžinės graužimo organizuoja viešus namus, merginų bei vaikų prekybą, narkotikų biznį ir kitokius amoralius verslus. Jeigu kiekvienas iš jų blaiviai paanalizuotų savo ir palikuonių likimus, tai, matyt, ne vienam prabudusi sąžinė lieptų nedvejojant pradėti keistis.
Net 82 proc. šiuolaikiškiausių Europos šalių (Skandinavijos valstybių, Vokietijos, Prancūzijos) 18–25 metų amžiaus vyriškiai per psichologinę apklausą pareiškė norintys savo žmonai būti pirmieji. Jie negalėjo paaiškinti savo norų ir tokių griežtų reikalavimų savo išrinktosioms šiais apylaisvės meilės laikais. Matyt, vidinė intuicija ir dar nenutrūkęs ryšys su Visata leidžia suvokti, kad, tik neįsileidus blogio viruso į savo šeimą, jos nariai gali atsispirti šiandieniame gyvenime iš visų pusių atakuojančiam blogiui ir gyventi harmonijoje su Visata.
Kaip ten bebūtų, tačiau, žinant naujus telegonijos atradimus, močiutės prisakymai vaikaičiams saugoti nekaltybę nebeatrodo tokie naivūs ir senamadiški, o atskleidžia didingą senolių išmintį.
Tačiau nereikia nusiminti ir paskęsti neviltyje tiems, kurie per klaidą ar nežinojimą prarado nekaltybę. Kalifornijos parapsichologinių tyrimų centrų bioenergetikai padarė tokias išvadas:
– Stiprios, pareigingos ir tikrai mylinčios asmenybės ilgainiui tarsi energetiškai sudegina chromosomų taršą;
– Taršą naikina ir tikra atgaila bei nuoširdus ketinimas dorai gyventi santuokoje.
„Matyt, pasiruošimas santuokai ir vestuvių apeigos turi ir šią ugninę valomąją prasmę“, – teigia JAV bioenergetikas Maiklas Klifordas.
Svarbiausia yra po vestuvių neįsileisti naujos chromosomų taršos, t. y. išlaikyti duotą priesaiką ištikimai mylėti, gerbti ir rūpintis vienas kitu iki mirties.
Prancūzijos koledžų moksleivės, išgąsdintos Europą užgriuvusios AIDS, abortų ir neištikimybės epidemijos, 1997 m. įkūrė slaptą organizaciją „Pagarba“. Jos narės duoda priesaiką saugoti nekaltybę iki pat vestuvių ir, gink Dieve, netekėti už donžuano, net jeigu tektų likti vienišai. Merginoms įgriso banalus laisvas seksas. Jis paseno, vėl prasidėjo laiškų, švelnių pokalbių, romantiškos meilės, ištikimybės epocha. Tai suteikia sielai sparnus, suteikia moteriai galimybę rinktis, kuriam – geriausiam ir garbingiausiam – ji atiduos save, savo gyvenimą ir būsimus vaikus.
Ar tikrai visa tai labai nauja? Juk jau mažiausiai du tūkstančius metų krikščionys žino Dievo įsakymą „nesvetimoteriauk“. Šiame žodyje sukoncentruota tūkstantmečių išmintis, nepakomentuota ir nepaaiškinta konkrečiais pavyzdžiais bei sulaužytais likimais, kažkaip nedaro įspūdžio, nekvepia mokslu, ir jai nesinori suteikti įmantraus pavadinimo. O kiek įžvalgumo ir informacijos sukaupta viename vieninteliame Dievo žodyje...
dykai.lt
