Ministras pirmininkas Andrius Kubilius apsilankė Seimo audito komiteto posėdyje ir atsakė į komiteto narių klausimus dėl Vyriausybės ataskaitos.
„Vyriausybė dirbo labai gerai ir ataskaita labai gera“, - optimistiškai pareiškė A. Kubilius.
Kalbėdamas apie makro rodiklius, premjeras atskleidė, kad praėjusiais metais iš pradžių dangus atrodė be debesų, ekonomika tvarkėsi, augo po keliasdešimt procentų, tačiau antroji metų pusė dėl Graikijos problemų buvo žymiai sunkesnė. „Dideliais nuogąstavimais ir įtampomis gyvenome“, - prisipažino jis.
Tačiau A. Kubilius nepraleido progos nepabrėžti neblogo ekonomikos augimo – 5,9 proc. ir deficito rodiklio, kuris siekė 5,5 proc.
„Tai buvo vienas iš pagrindinių dalykų – padėti pamatus ekonomikos atsigavimui, finansų konsolidavimui, stabilumui, jie ėmė duoti savo vaisius“, - sakė premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, galima ilgai vardinti, ką pavyko padaryti Vyriausybei, lygiai taip pat kaip ir tai, ko pasiekti nepavyko. Jis neslėpė, kad daugiabučių namų renovacijos klausimas neišjudėjo taip, kaip norėta, kad pajudėtų.
Posėdyje dalyvavęs Andrius Mazuronis pašiepė premjerą ir patikino, kad neklausinės apie tai, kas laimės „Euroviziją“, nes bijo, kad vėl opozicija bus apkaltinta, tačiau Seimo narį domino kova su korupcija ir ką Vyriausybė padarė dėl to, kad korupcijos lygis Lietuvoje sumažėtų. „Transparency International“ duomenimis, šios kadencijos pradžioje Lietuvos rodikliai iš tiesų buvo neblogi, tačiau su metais tas balas suprastėjo.
Jį labiausiai domino viešųjų pirkimų skaidrinimas.
„Yra tam tikras proveržis, bet siečiau ne su jūsų Vyriausybės atliktais veiksmais, bet su naujojo tarnybos vadovo principingumu, kuriam jūsų valdančioji dauguma stipriai atlyginimą sumažino“, - pabrėžė A. Mazuronis.
Premjeras patikino, kad šiuo klausimu galima turėti skirtingus požiūrius ir vertinimus, tačiau vieno apibrėžto parametro ar vertinimo stokojama. "Nežinau, ar Vyriausybės, ar Seimo, ar atskirų institucijų nuopelnai, bet einama į gerą. Aiškiai turi būti suvokiama, kad nėra jokių išimčių ir išlygų, savas, nesavas, vienose ar kitose pareigose, jei kažką darei ne taip, atitinkamos institucijos pamato tai, turėsi aiškintis pagal įstatymus", - komentavo premjeras.
Pasak jo, galimi priekaištavimai ar vienu ar kitų asmenų nusižengimai savo masteliu darosi mažesni, priekaištaujama principingai, ar tai būtų dėl telefono aparato, ar vieno žmogaus įdarbinimo.
„Nesakau, kad viską padarėme ir viskas puiku ir nuostabu, bet permainos į gerą“, - tikino A. Kubilius.
A. Mazuronis savo ruožtu pabrėžė, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPK) vadovo alga lygi 2500 litų (270o lt atskaičius mokesčius - aut. past.), o jo pavaldinių – skyrių darbuotojų – 4000 litų, todėl kyla klausimas, ar tai kova su korupcija, ar jos skatinimas?
Ministras pirmininkas tą faktą “nurašė" į įstatymo spragą, kuri galėjo būti nepastebėta, svarstant įstatymą Seime.
„Turime pasiekti racionalų supratimą ir sutarimą, kad iš tiesų tų institucijų vadovybės nariams būtų mokamas pakankamas atlyginimas“, - sutiko A. Kubilius.
Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė kritikavo, kad Vyriausybės ataskaitoje džiaugiamasi, kad buvo parengtas valstybės tarnybų pakeitimo įstatymo projektas, tačiau Seimo jis iki šiol nepasiekė. Paklaususi premjero, ar šis įstatymo projektas bus pateiktas Seimui, ar paliktas kitai kadencijai, ji nesulaukė konkretaus atsakymo.
„Mes bandome pamatyti, kiek yra sutarimo ir konsensuso pačiame Seime dėl tokio darbo, gal galima buvo kai kuriuos dalykus ir greičiau pateikti Seimui. <...> bet galbūt reikia tam tikro laiko ir švietimo, kad būtų suprasta, kad tokios sisteminės pertvarkos reikalingos. Nežinau, ar verta dabar Seime tokias diskusijas inicijuoti, <...> sulaukia tam tikrų vertinimų ir pasipriešinimo. Viskas priklausytų nuo mūsų pačių Seime pasiekto sutarimo“, - išvedžiojo Vyriausybės vadovas.
„Supratome, kad nebus“, - tvirtai reziumavo L. Graužinienė.
