Verslininko prarastų pinigų paieškos nuo Lietuvos teisėsaugos plėšia šventuolės kaukę. Rusijos ir Švedijos pilietybes turintis verslininkas Sergėjus Antonovas sako dabar suprantąs, kodėl Lietuvos piliečiai nepasitiki teismais ir prokuratūra.
Investiciją Lietuvoje praradęs vyriškis Lietuvoje teisingumo nebesitiki, todėl jau svarsto galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). S.Antonovas – pirmas užsienio šalies pilietis, pagalbos kreipęsis į Seimo Antikorupcijos komisiją ir šalies Prezidentę.
Skundėsi ir Rusijos ambasadai
„Nenoriu tapti politinių karų beždžionėle, todėl iš karto prisipažinsiu – buvau Rusijos ambasadoje ir kreipiausi į ją pagalbos, nes, supraskite, kitos išeities neturėjau. Noriu, kad žmonės ir būsimi investuotojai sužinotų apie korumpuotą Lietuvos teisėsaugą. Man, atrodo, belieka kreiptis į Strasbūro teismą“, – pokalbį su „Valstiečių laikraščiu“ pradėjo S.Antonovas. Jis prisipažino, kad yra tarnavęs Sovietų Sąjungos kariuomenės žvalgybos daliniuose.
„Bet ta kariškio priesaika negalioja, nes neegzistuoja šalis, kuriai priesaiką daviau. Su Rusijos kariuomene neturiu nieko bendra“, – patikslino S.Antonovas.
Vyriškis būtinus dokumentus pristatė net Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (VSD) ir nuo to laiko saugumiečiai jokių klausimų jam nepateikė. Jis tikino nesąs naujasis rusas, neturįs ir milijonų litų. „Esu verslininkas, kurį apgavo partneris, bet Lietuvos teisėsauga dangsto nusikaltėlius“, – kalbėjo S.Antonovas. Jis tapo pirmu užsienio šalies piliečiu, kuris kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašydamas pradėti tyrimą ir bent jau politiškai išjudinti mirties taške įstrigusią bylą.
Klientas tapo verslo partneriu
Verslą Lietuvoje S.Antonovas ketino pradėti apie 2006 m. Iki tol gyveno Stokholme ir dirbo jam priklausančioje bendrovėje „Correx Scandinavia AB“. Ši bendrovė prekiavo naftos produktais su Baltarusija ir Švedija. Iš prekybos naftos produktais įmonė gaudavo komisinius, o bendra apyvarta siekdavo iki 1 mlrd. JAV dolerių per metus. Tiesa, 2004 m. pardavimo apimtys gerokai sumažėjo, todėl pašnekovas nutarė įgyvendinti seną svajonę.
„Jau seniai galvojau užsiimti dekoratyvinio akmens gamyba“, – prisiminė S.Antonovas. Jis anapus Atlanto susirado įmonę, kuri gamino įrengimus.
„Apie tai papasakojau ir Ivanui Nevoinai. Jam priklausė lengvatinio apmokestinimo kompanija „Tradeline Ltd“, su kuria mus siejo 5 metų partnerystė prekybos naftos produktais srityje, pavyzdžiui, kasmet perparduodavome iki milijono tonų Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės „AAB Naftan“ naftos produktų, – pasakojo S.Antonovas. – Tuomet aš dar nežinojau, kad jo ieško Interpolas.“
S.Antonovas tikina, kad I.Nevoina, kuris buvo ir UAB LIT-INVEST generalinis direktorius bei UAB „Ecolsta“ savininkas, pasiūlė jam pradėti akmens gamybą bendrovėje „Ecolsta“. Tai esą patikima statybos bendrovė, turinti statybininkų brigadas ir visas tam reikalingas licencijas. Su I.Nevoina verslininkas susitarė dėl proporcingo verslo finansavimo.
Nuo 2006 m. rugsėjo Sergėjus kas mėnesį bent savaitę praleisdavo Lietuvoje, o po poros mėnesių jis jau dirbo UAB „Ecolsta“ projekto vadovu ir rengėsi tapti įmonės akcininku. Vienintelis UAB „Ecolsta“ akcininkas buvo LIT-INVEST.
Pardavė namą Stokholme
S.Antonovas tikino, kad I.Nevoina nuo pat pradžių delsė įnešti savo finansinę dalį į akmens gamybos projektą. „Jau buvo sutarta pirkti įrangą iš amerikiečių, todėl pardaviau savo namą Stokholme ir nuo 2007 m. kovo per kelis kartus pervedžiau pinigus iš asmeninės sąskaitos Švedijoje į UAB „Ecolsta“ ir UAB LIT-INVEST sąskaitas“, – pasakojo S.Antonovas.
Iš pradžių S.Antonovas pervedė 80 000 JAV dolerių, iš kurių 20 000 dolerių buvo kaip garantija, kad verslininkas finansiškai pajėgus įsigyti 186 UAB „Ecolsta“ akcijas.
„Tie pinigai buvo skirti įrangai įsigyti, o dar 12 000 JAV dolerių 2007 m. gegužę atidaviau grynaisiais UAB „Ecolsta“ direktoriui Eimantui Vainauskui, kad šis sumokėtų mokesčius muitinei už nupirktą gamybos įrangą (už mano lėšas) bendrovei UAB „Ecolsta“, – tvirtino S.Antonovas.
Jo teigimu, bendra investicijų suma siekė daugiau kaip 92 000 JAV dolerių. Verslininkas tvirtino, kad UAB LIT-INVEST, nors ir gavo pinigus, nesilaikė įsipareigojimo ir nesušaukė neeilinio akcininkų susirinkimo, kuriame jam, kaip potencialiam akcininkui, turėjo būti surengtas
UAB „Ecolsta“ verslo galimybių pristatymas, tai yra patvirtinta, kad „Ecolsta“ pajėgi imtis dekoratyvinio akmens gamybos verslo. Susirinkimas nebuvo sušauktas iki tų metų birželio.
Įsikišo Generalinė prokuratūra
Matydamas, kad laikas bėga, o reikalai nejuda, S.Antonovas pasiūlė I.Nevoinai kartu skristi į JAV ir nupirkti dirbtinio akmens gamybos įrangą.
„Grįžtant iš Amerikos, Frankfurto oro uoste nustėrau, kai I.Nevoiną sulaikė policijos pareigūnai. Kaip įbestas likau stovėti su krepšiais iš neapmuitintų prekių parduotuvės“, – prisimena S.Antonovas.
Paaiškėjo, kad I.Nevoiną vokiečiai sulaikė Interpolo prašymu pagal Europos arešto orderį. Baltarusijos milicija kaltino jį nelegaliu naftos produktų išvežimu iš „Naftan“ bendrovės už 8 mln. JAV dolerių.
Sergėjaus teigimu, tuomet I.Nevoinos reikalus tvarkė advokatas Gintaras Balčiūnas, 1999–2000 m. dirbęs teisingumo ministru. „I.Nevoina turi gerų ryšių Lietuvos teismų ir prokuratūros sistemoje, todėl, manau, jam padedant buvo sukurpti raštai Generalinėje prokuratūroje apie tai, neva Baltarusijos KGB reketuoja Lietuvos pilietį“, – pasakojo S.Antonovas.
Stebėtina, kad Vokietijos policija iš areštinės I.Nevoiną paleido šešiomis paromis anksčiau, nei Lietuvos teismas priėmė palankų sprendimą.
Iš I.Nevoinos bendradarbio Ivano Martynovo (jis yra buvusio Baltarusijos užsienio reikalų ministro sūnus) Sergėjus sužinojo, kad I.Nevoina su kai kuriais „Naftan“ darbuotojais naftos produktus pardavinėjo ne per valstybinius aukcionus. Po šio įvykio Sergėjus pareiškė I.Nevoinai, kad neplėtos bendro verslo, todėl paskubomis įsteigė „Correx Baltija“ bendrovę ir pareikalavo grąžinti visus
92 000 JAV dolerių.
Įžvelgia korupcinį teisininkų klaną
„Man I.Nevoina pagrasino, kad pinigus atgausiu tik tada, kai juos uždirbsiu. Dar pasakė: „Tu nežinai, kur įsivėlei, nes aš turiu viską – nuo prokuroro iki pamaitinto teisingumo ministro“, – tvirtino S.Antonovas.
Iš pradžių Sergėjus nepatikėjo, kad Lietuvoje galima nupirkti net teisingumą, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. „Nuo tada į reikalus įsikišo G.Balčiūnas“, – įsitikinęs S.Antonovas, teigiantis, kad teisėjas Šarūnas Račkauskas tik po 8 mėnesių nuo jo kreipimosi areštavo „Ecolsta“ turtą. Primename, kad teisėjas Š.Račkauskas pagal koncerno „MG Baltic“ ieškinį areštavo buvusio „Mitnijos“ vadovo Antano Gureckio šeimos turtą už 77 mln. Lt. („MG Baltic“ šią sumą prisiteisti nutarė neva dėl A.Gureckio prasto vadovavimo „MG Baltic“ iš A. Gureckio įsigytai įmonei „Mitnija“, nors verslininko artimieji teigė, kad įmonė dirbo pelningai. Manoma, kad minėtas ieškinys ir pareigūnų veiksmai A.Gureckį privedė prie savižudybės, žmogus nusišovė kratos metu.)
2009 m. I.Nevoina inicijavo „Ecolsta“ bankrotą. „Spėkite, kiek posėdžių su kreditoriais nuo to laiko surengė bankroto administratorius? Nė vieno!“ – tikino S.Antonovas. Teismus pasiekė priešieškiminiai pareiškimai, kuriuose I.Nevoina teigia, kad S.Antonovas skolingas „Traidline Ltd“ 88 000 JAV dolerių.
„Nors dokumentai prieš mane buvo suklastoti, Lietuvoje esantis mano asmeninis turtas 3 metus buvo areštuotas. Bet dar įdomiau tai, kad prieš mano valią teismas savo sprendimu mane padarė „Ecolsta“ akcininku, nors Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai parašyta, kad joks žmogus prieš savo valią akcininku tapti negali“, – piktinosi verslininkas. „Correx Baltija“ savininkas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau kaltininkai bus nubausti. Pašnekovas neabejoja, kad Lietuvoje egzistuoja korupcinis teisėjų, prokurorų ir advokatų klanas.
I.Nevoina ketina įrodyti tiesą
Laikraščiui I.Nevoina teigė, kad S.Antonovas jį šmeižia. „Labai gerai, kad jis mane kaltina apgavyste, nes 2011 m. rudenį už šmeižtą padaviau jį į teismą. Procesas vyksta, ir žmogus turi įrodyti, kad jį apgavau. Aš savo tiesą įrodysiu be problemų“, – tikino I.Nevoina.
Paklaustas, kuo baigėsi istorija su Interpolu, I.Nevoina pabrėžė, esą jis nėra ieškomas, bet į Baltarusiją nerizikuoja įkelti kojos. „Vilniaus apygardos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas, ir tikiu, kad nusikaltusieji bus nubausti“, – sakė I.Nevoina. Jis pridūrė, kad iš S.Antonovo, jo įmonės „Correx Baltija“ ir buvusio „Ecolsta“ vadovo E.Vainausko per Vilniaus apygardos teismą bankrutuojanti UAB „Ecolsta“ siekia prisiteisti 568 tūkst. Lt už verslo idėjos pasisavinimą.
„Tai buvo mano įmonės, nors jau ir bankrutuojančios, dekoratyvinio akmens gamybos projektas, o jis (S.Antonovas) idėją pasisavino“, – tikino I.Nevoina.
UAB „Ecolsta“ interesams teisme atstovauja bankroto administratorius. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atstovo Povilo Valiuko teigimu, departamentas yra atlikęs du „Ecolsta“ bankroto administratoriaus neplaninius veiklos patikrinimus ir net taikęs poveikio priemones.
„Šiuo metu bankroto administratoriaus leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas galiojimo panaikinimo klausimas perduotas svarstyti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai“, – paaiškino P.Valiukas. Jo teigimu, įmonių bankrotų likimą sprendžia teismai.
Informacija šokiravo
Ligitas Kernagis, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas sakė, kad komisiją šokiravo S.Antonovo pateikta informacija. „Jeigu teismas sugeba žmogų per prievartą padaryti kažkokios įmonės akcininku, net jei šis nesutinka, tai su mūsų teismų sistema iš tikrųjų yra kažkas ne taip. Užsieniečio informaciją dar tikriname ir, jei viskas pasitvirtins, teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės, nuo pat pamatų. S.Antonovas, manau, turi teisę ne tik kreiptis pagalbos į ambasadas, bet ir kelti bylą prieš Lietuvą Strasbūro teisme, tačiau tikiuosi, kad to neįvyks. Įdomu ir tai, kad užsienio pilietis kreipėsi tik į Prezidentę ir mūsų komisiją“, – sakė L.Kernagis.
