Lietuva sukritikuota užsienio spaudoje dėl planuojamų iškilmingų Juozo Ambrazevičiaus laidotuvių. Ketvirtadienį turėsiančios vykti iškilmės pavadintos groteskiškomis, o pats faktas – holokausto aukų įžeidimų.
Po nacių invazijos sukurtos 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo J. Ambrazevičiaus, 1974 metais mirusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, palaikai gegužės 17 rytą turėtų būti parskraidinti į Lietuvą. Be oficialios ceremonijos Vilniaus oro uoste vyks ir specialios pamaldos Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Be to, šiai progai bus surengta nemažai kultūrinių renginių. Tą pačia dieną Kaune J. Ambrazevičiaus palaikai bus iškilmingai perlaidoti. Nors pačioje Lietuvoje šiam faktui didelio dėmesio galbūt ir neskiriama, užsienio spauda planuojamų iškilmių pro akis nepraleido.
Pasak „The Jerusalem Post“, kiekvienas žmogus, bent kiek nusimanantis apie holokausto istoriją, turi būti šokiruotas ir pasišlykštėjęs tokiu Lietuvos sprendimu pagerbti su naciai kolaboravusį ir prie žydų žudynių prisidėjusį politiką. Leidinys be jokių ceremonijų tokį sprendimą įvardija kaip „gėdą Lietuvai“ ir pateikia išsamų savo kaltinimų paaiškinimą.
Primenama, kaip po nacių invazijos į Lietuvos teritoriją buvo suformuotas Lietuvos aktyvistų frontas (LAF), siekęs padėti nacių Vokietijai, tikintis, kad tokiu būdu pavyks iš šalies išvyti komunistus. LAF nuo pat pradžių visiškai rėmė nacius ir jų antisemitinę politiką: „Net dar prieš nacių invaziją LAF paragino panaikinti visas žydų teises ir pradėjo kurstyti smurto bangą prieš žydus.“ Kai LAF paskelbė apie laikinosios vyriausybės sukūrimą, jos vadovu tapo būtent J. Ambrazevičius.
„The Jerusalem Post“ savo straipsnyje daug kartų akcentuoja lietuvių vaidmenį žydų žudynėse: „Žydai buvo žudomi, prievartaujami, žalojami, apvaginėjami ir žeminami Lietuvos nacionalistų, kurie netgi nelaukė nacių atvykimo, kad galėtų pulti savo kaimynus žydus. Užuot ginę savo šalies gyventojus žydus ir raginę sustabdyti antisemitinį smurtą, Lietuvos piliečiai tik kurstė ugnį.“ Straipsnyje primenama, kad per vos 43 savo egzistavimo dienas LAF spėjo išleisti daugybę antisemitinių įstatymų, kurie prisidėjo prie 96,4 proc. Lietuvos žydų populiacijos išnaikinimo.
Leidinys reziumuoja: „Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Lietuvos valdžios sprendimas pagerbti J. Ambrazevičių yra didžiulis įžeidimas holokausto aukoms, ypač toms, kurie nukentėjo nuo LAF paskatinto smurto.“ Pasak straipsnio autoriaus, tokie Lietuvos veiksmai nebeturėtų stebinti: „Lietuva ypatingai stengiasi šiuo savo nusikaltimus paneigti arba nuslėpti.“ Pažymima, kad ir J. Ambrazevičiaus palaikų perlaidojimas yra skirtas savo nusikaltimų nuslėpimui ir istorijai išbalinimui: „J. Ambrazevičius nebuvo Adolfas Hitleris ar Heinrichas Himmleris, tačiau jis noriai tapo jų partneriu, kuris dalyvavo holokauste. Tokių žmonių pagerbimas yra bandymai melagingai perrašyti istoriją ir įžeisti holokausto aukas.“
Balsas.lt primena, kad 1974 m. birželio 6 d. dienraštis „The New York Times“, remdamasis sovietinio saugumo pateikta medžiaga, paskelbė įtariamų karo nusikaltėlių sąrašą, tarp jų buvo ir J. Brazaičio pavardė. Šiems žmonėms buvo inkriminuojamas bendradarbiavimas su naciais ir žydų žudynių organizavimas. Teismo šis ieškinys nepasiekė, nes Kongreso Teismų departamento Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitetis, vadovaujamas Joshua Eilbergo, oficialiai pranešė, kad kaltinimai J. Brazaičiui nepagrįsti, jo veikla nebuvo pronaciška ar nukreipta prieš žydus. J. Brazaitis šio sprendimo nesulaukė.
Taip pat skaitykite:
Į Lietuvą grįžta laikinosios vyriausybės vadovo J. Brazaičio palaikai
